Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 04 27 /2016 04 28

Kuršių nerijos miškus sergstintys Kretingos miškininkai tūkstančius palieka keltams

Kretingos urėdijos darbuotojai, nuo praėjusių metų prižiūrintys Kuršių nerijos miškus, kasdien šimtus eurų išleidžia mokėdami už keltus. Miškininkai kreipėsi pagalbos į valdžios atstovus, tačiau ir toliau moka „Smiltynės perkėlai“.
Smiltynės perkėla
Smiltynės perkėla / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Nuo praėjusių metų balandžio 1-osios Kuršių nerijos miškus prižiūrėti patikėta Kretingos miško urėdijai.

„Mums pavesta prižiūrėti 8100 hektarų valstybinio miško, suteiktas ir nekilnojamasis turtas. Smiltynėje turime garažus ugniagesių mašinoms, katilinę. Tačiau kažkodėl niekas nesuteikė leidimo keltis į Kuršių neriją nemokamai. Kai Neringos savivaldybė skelbia konkursą, kad ir ledų pardavėjams, – jiems užtikrinama galimybė keltis nemokamai. Mes kreipėmės ir į Vyriausybę, ir į Seimą, bet niekas nieko“, – pasakojo Kretingos miškų urėdijos Miškų urėdo pavaduotojas Linas Žarnauskas.

Į Kuršių neriją kasdien keliasi urėdijos darbuotojai, dažnai keliamas miškovežis, kuriuo išgabenama miškuose išvalyta mediena. Vien šios transporto priemonės perkėlimas, anot L.Žarnausko, kainuoja apie 137 eurus.

„Paskaičiavome, kad praėjusiais metais prižiūrėdami Kuršių nerijos miškus ir keliaudami keltais patyrėme apie 131 tūkst. eurų nuostolių. Parduodami medieną gavome tik 13 tūkst. eurų. Be to, mūsų visas transportas, netgi jei tai būtų visureigis su priešgaisrine įranga, turi stovėti bendrose eilėse su poilsiautojais“, – aiškino urėdo pavaduotojas.

Bendrovės „Smiltynės perkėla“, kurios 99 proc. akcijų priklauso valstybei, vadovas Darius Butvydas teigė, kad situacija dėl miškų prižiūrėtojų jam puikiai žinoma.

„Mes esame įstatymų, kuriuos išleidžia Seimas, vykdytojai. Yra konkretus sąrašas įstaigų, kurios gali keltis į Kuršių neriją nemokamai. Tos kelionės apmokamos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros ir plėtros fondo. Per metus tai atsieina per 1 mln. eurų. 2014-aisiais tas sąrašas dar buvo patrumpintas, jame nebeliko kariškių, dar kelių institucijų“, – tvirtino D.Butvydas.

Anot jo, tai, kad urėdija turi nekilnojamojo turto nerijoje, dar nieko nereiškia. „Tai yra mitas, sklandantis nuo kažkurių laikų“, – pabrėžė „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

„Smiltynės perkėlos“ buhalterijos duomenimis, praėjusiais metais Kretingos miškų urėdija sumokėjo už keltus 3364 eurus. „Šis skaičius rodo, kad ne keltai sudarė urėdijai didžiulius nuostolius. Ir mes esame ne kartą sakė, kad jei tikrai matysime, kad nerijoje yra koks įvykis - miškininkų automobilis bus praleidžiamas be eilės“, - pabrėžė D.Butvydas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos