„Didžiausia bėda, kad jis pradeda savo blogą veiklą nuo ūglio. Iš pradžių liga sunaikina pumpurą, o tuomet nudžiūsta visa šakelė: metinė – 100 procentų, o kartais – ir dviejų metų. Dėl to medis silpsta, nes per spyglius jis maitinasi“, – Lietuvos televizijos laidai „Vasaros spalvos“ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis.
Šios ligos sukėlėjas, pasak miškininkų, itin paplitęs Šiaurės Amerikoje, Azijoje, visada buvo ir Lietuvoje. Tačiau daugintis jis pradeda tik tam tikromis oro sąlygomis – kai karšta ir daug drėgmės. Būtent tokia buvo praėjusi vasara ir ši.
Nors literatūroje rašoma, kad tai jaunų medžių liga, ūglių vėžys puola net 80-metes pušis.
„Mastas tikrai didelis. Jei per 70 proc. Kuršių nerijos teritorijos yra miškas ir didžioji jo dalis – pušynai – paprastoji ir kalninė pušis, tai mastas didelis ir grėsmė nemaža, į ateitį žiūrint. Nuo to kenčia ir paprastoji, ir kalninė pušis. Labai gaila juodosios pušies želdinių, kurių turime negausiai, tačiau jie mums labai vertingi“, – tvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Anot V.Kolokšanskio, labiausiai gaila Juodkrantės sengirės pušaičių, kurios jau sulaukė 20 metų. Jos taip pat smarkiai serga.
Aplinkosaugininkai sako, kad jeigu bus dar kelios tokios karštos vasaros, nuo ūglių vėžio žus ištisi Kuršių nerijos pušynai.