„Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“ – šiame sakinyje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Kartu tai seniausia ir pirmoji Lietuvos istorijos data, dvelkianti tūkstantmečio didybe.
Įspūdingos ir įvykių kupinos Lietuvos istorijos šleifas yra pagrindinis visuomeninio projekto LT 1000 veiklos, siekiant paminėti tūkstantmečio sukaktį bei išleisti didžiausią visų laikų dabarties lietuvių albumą, akstinas.
Žymi Lietuvos istorinį kelią
Anot projekto LT 1000 vadovo Arūno Balvočiaus, šio įvykio aplinkybės yra simbolinės. „Galbūt tai ir nėra griežtas ataskaitos taškas, nuo kurio prasideda Lietuvos istorija, tačiau jis žymi tolesnį sunkų ir kiekvienam lietuviui brangų šalies istorijos kelią, daugybę kovų, nuopuolių ir pakilimų. Būtent dėl tokio istorinio krūvio ši data yra tokia didinga“, – sako jis.
A.Balvočiaus tvirtinimu, tai, jog valstybė oficialiai nemini kovo 9-osios, nemenkina šios datos reikšmės. Kita vertus, Lietuvos tūkstantmetis yra tokia plati ir daugiareikšmė šventė, jog ją galima ir reikia minėti ištisus metus.
„Mūsų projektas buvo sukurtas tam, jog prie šios šventės galėtų prisidėti bei savo pėdsaką palikti kuo daugiau lietuvių. Visų pirma tai nėra vienadienis renginys, antra, jo forma ir turinys kuria tautos bendrumo pojūtį bei leidžia palikti dovaną ateities kartoms bei visam pasauliui“, – teigia A.Balvočius.
Lietuva buvo ir anksčiau
Istorikų tvirtinimu, Kvedlinburgo analuose minima 1009-ųjų kovo 9 d. nėra vien kriminalinio pobūdžio žinutė su Lietuvos vardo paminėjimu, kaip teigia kai kurie kritikai. Kiti to meto šaltiniai, aprašydami šv.Brunono misiją, liudija, jog misionierius ne tik atrado Lietuvą – Lietuva jau buvo atsiradusi, pereinanti iš gentinės santvarkos į valstybę. Šaltiniai mini valdovą Netimirą, kuris apsikrikštijo ir turėjo savo kariuomenę.
Taigi šiemet švęsdami ne tik Lietuvos vardo paminėjimą, bet ir Lietuvos tūkstantmetį, galime su kaupu didžiuotis, jog esame didingos ir turtingos istorijos dalis. Ši sukaktis žymi kovas su kryžiuočiais, prieš kuriuos lietuviai atsilaikė vieninteliai iš Rytų Baltijos regiono tautų, krikščionybės priėmimą ir Vakarų agresijos sustabdymą Žalgirio mūšyje, įsiliejimą į Vidurio Europą, Rusijos okupaciją 18 amžiuje bei du pakilimus – 1918 m. ir 1990 m., kuriant modernią respubliką, gyvuojančią iki šiol.
