Seimo komiteto nariams klausimų nekilo
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas naują VTEK įstatymo redakciją parengė dar 2019-ųjų sausį. Joje jokios išskirtinės sąlygos parlamentarų tyrimams nebuvo apibrėžtos.
Išlygos, numatytos Seimo ir Vyriausybės nariams, atsirado gegužės 31 dieną registruotame įstatymo projekto variante. Numatyta, kad VTEK netirs pranešimų, skundų ir prašymų dėl Seimo ir Vyriausybės narių veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.
Tai reiškia, tyrimus atliks tik Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nuo sausio organizavo ne vieną posėdį, kuriame nagrinėjo VTEK įstatymo peripetijas, teikė siūlymus. Tačiau Seimo nariams nekilo klausimų dėl šališkumo, kuris galimai kils, jei Seimo komisija tirs parlamentarų, ministrų kabineto narių veiklą.
Seimas J.Razmos siūlymui pritarė be diskusijų
Į siūlomą nuostatą dėmesį atkreipė konservatorius Jurgis Razma – pasiūlė išlygos netaikyti Vyriausybės nariams.
„Mano siūlymas, kad VTEK'as tirtų Vyriausybės narius [...]. Tie, kurie yra Seimo nariai, vienu metu veikia kaip Vyriausybės nariai, kitu metu veikia kaip Seimo nariai. Jeigu jie kažką ne taip balsuos, ar Seime, kaip Seimo nariai, ne tą padarys, be abejo, Seimo etikos komisija tirs. Bet jeigu kaip ministrai išleidžia kokį nors įsakymą netinkamą, ta veikla atsiskiria ir čia nėra problemų“, – birželio 26-ąją komiteto posėdžio metu dėstė politikas.
„Nes jeigu jūs paliksit taip, tai Vyriausybės narių išvis nieks netirs. Ypač tų, kurie ne Seimo nariai, tai niekas netirs“, – kreipdamasis į komiteto narius kalbėjo J.Razma.
Komiteto nariai, šešiems pritarus, dviems susilaikius, pritarė jo siūlymui, kad Vyriausybės narių veiksmus dėl interesų derinimo pažeidimų tirtų VTEK.
Šiam pasiūlymui be diskusijų bendru sutarimu birželio 26 dienos posėdžio metu pritarė ir Seimas.
Bendrai „už“ naują VTEK įstatymo redakciją balsavo 59 Seimo nariai, „prieš“ – 5, 27 parlamentarai susilaikė.
„Kiek buvo dabar tirta, tikrai objektyviai išnagrinėja“
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė sakė tiksliai nepamenanti, kas teikė siūlymą dėl platesnių Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įgaliojimų tiriant galimus parlamentarų pažeidimus.
„Neprisimenu, kas ten, ar etikos komisija siūlė, nes buvo labai ilgas svarstymas, tai dabar nelabai atgaminčiau, kas, kieno ten siūlymas buvo. Gal ir etikos komisija“, – 15min nurodė ji.
G.Burokienė nereiškė abejonių dėl galimo būsimų tyrimų šališkumo – esą Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje dirba atstovai iš abiejų Seimo barikadų pusių.
„Ten yra pozicija ir opozicija, tai, žinokit, visą laiką vieni kitus labai gerai prižiūri. Nėra persvaros ten, ir visą laiką, kiek buvo dabar tirta, tikrai objektyviai išnagrinėja. Negalim nepasitikėti Seimo nariais“, – kalbėjo komiteto vadovė.
„Nebuvo taip, kad jau labai kažkas pažeistų ir nebūtų nubaustas ar neįspėtas“, – pridūrė ji.
R.Tamašunienė: buvo maišalynė
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė painiai komentavo klausimą, kam kilo idėja išplėsti kol kas jos vadovaujamos komisijos įgaliojimus.
„Mūsų pasiūlymas, toks kaip pasiūlymas, buvo, bet čia idėja atėjo iš paties VTEK'o. Nes jie siūlė atskirti kompetencijas. Nes jie irgi nežinojo, kuriuo atveju jie [tiria], kuriuo ne jie“, – dėstė parlamentarė.
Pasitikslinus, ar idėja neleisti VTEK tirti Seimo narių veiksmų kilo jos vadovaujamai komisijai, o ją Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pristatė VTEK, R.Tamašunienė leido suprasti, kad taip.
„Mūsų pasiūlymą patį pateikė etikos komisija. Mes diskutavome, kaip geriau padaryti. Čia iš seno, net ne iš šitos kadencijos buvo pasiūlymai, kad taisant įstatymą reikėtų tas kompetencijas atskirti“, – nurodė ji.
R.Tamašunienė pažymėjo, kad dalį skundų dėl Seimo narių veiksmų iki šiol tyrė VTEK, dalį – Etikos ir procedūrų komisija. Esą iki šiol nebuvo aiškūs atrankos principai.
„Dabar buvo tokia maišalynė – vieną kartą mes [tiriam], kitą kartą ne mes, – teigė ji. – Nežinom, kaip VTEK'as atsirinkdavo, kas jiems patinka. Jeigu pas juos pakliūdavo, pavyzdžiui, P.Gražulio sandoris, jie ėmėsi tirti. O kitus, paima, mums persiunčia. Aš galvoju, kad jie pasirinkdavo tuos, kur yra sandoriai, konkrečiai kas deklaruojama viešai interesų deklaracijoje.“
VTEK tyrė viską, kas nesusiję su interesų konfliktu
VTEK atstovė spaudai ir duomenų apsaugos pareigūnė Eglė Ivanauskaitė 15min nurodė, kad VTEK iki šiol vertino Seimo narių elgesį, išskyrus atvejus, susijusius su pareiga vengti interesų konflikto. Įsigaliojus naujoms pataisoms, VTEK to vertinti nebereikės.
„VTEK žiniomis, Seimo Etikos ir procedūrų komisija atkreipė dėmesį, kad VTEK neturėtų tirti Seimo ir Vyriausybės narių elgesio, o Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė iš Seimo narių gautam siūlymui palikti teisę VTEK vertinti Vyriausybės narių elgesio atitiktį Interesų derinimo įstatymo nuostatoms“, – atsakyme raštu išdėstė E.Ivanauskaitė.
Seimo opozicijos lyderė, Etikos ir procedūrų komisijos narė Viktorija Čmilytė-Nielsen 15min sakė nematanti didelio pavojaus dėl Seimo etikos sargų tyrimų šališkumo.
„Žinau, kad tais atvejais, kai svarstomas tos pačios frakcijos žmogaus elgesys, galioja tokia praktika, ir ji visiškai teisinga, kad tos pačios frakcijos atstovas privalo nusišalinti, negali būti išvadų rengėju tam, kad būtų išvengta interesų persipynimo“, – komentavo Seimo narė.
„Reikia pasitikėti, kad ta suformuota praktika Etikos komisijoje, ne šios kadencijos, bet per visas kadencijas, – precedentai – jų bus paisoma ir laikomasi“, – ragino ji.
Seimo narys Kazys Starkevičius pažeidė įstatymą, interesų deklaracijoje nenurodęs ryšio su medžiotojų asociacija, kurioje eina tarybos nario pareigas; Remigijus Žemaitaitis – laiku nedeklaravęs automobilio nuomos sandorio; Ramūnas Karbauskis – nenurodęs duomenų apie sandorius; Artūras Skardžius – laiku nedeklaravęs savo ir sutuoktinės sandorių.
Visa tai konstatavo VTEK. Nuo kitų metų tokie ir panašūs tyrimai kelsis į Seimą, kur išvadas dėl pažeidimų rengs parlamentarai.
