„Mitas, kad mieste gyvenantys žmonės mažiau rizikuoja susirgti erkių pernešamomis ligomis. Vienintelis pranašumas, kurį miestai turi šiuo požiūriu – tai daugiau kietųjų dangų ir dažniau pjaunama žolė. Tačiau Vilnius yra žalias miestas – jame ir aplink jį daug miškingų teritorijų ir parkų, kuriuose žmonės mėgsta leisti laisvalaikį. Iš ten su drabužiais ar gyvūnais parsinešti erkę namo – tikrai nesudėtinga, todėl skatiname žmones skirti daugiau dėmesio apsisaugojimo priemonėms“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Visą gegužės mėnesį Vilniuje apie priemones, stabdančias erkių pernešamų ligų plitimą, gyventojams judriausiose miesto vietose primins lauko stendai. Pasak vicemero, tikimasi, kad kampanija paskatins gyventojus pasiskiepyti ir būti atidesniems gamtoje.
Užsikrėtimai erkiniu encefalitu – auga
Dėl ligai plisti palankaus klimato sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europoje. Nepaisant to, susirgimų skaičius vis dar didėja – nuo 2019 iki 2020 m. šalyje užfiksuotų ligos atvejų skaičius išaugo beveik trečdaliu, Vilniuje ir Vilniaus rajone – 14 proc.
„Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė teigia, kad norint apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų svarbu išlikti sąmoningais: rinktis uždarus, šviesius drabužius einant į mišką, grįžus iš lauko nepamiršti apsižiūrėti savęs, vaikų ir gyvūnų.
Visgi pabrėžiama, kad efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Jų veiksmingumas po pilnos 3 dozių vakcinacijos siekia 97 proc. Tačiau iki šiol pasiskiepiję asmenys Lietuvoje sudaro tik 12 proc. visų gyventojų.
„Sekame užsienio praktikas ir matome, kad efektyvesnės apsaugos nuo šios ligos tiesiog nėra. Pavyzdžiui, Austrijoje paskiepijus 82 proc. gyventojų bent 1 skiepo doze, erkinio encefalito atvejų skaičius krito 3000, – sako įstaigos vadovė. – Besiskiepijančių daugėja ir Lietuvoje, tačiau kviečiame dar aktyviau naudotis galimybe išvengti ligos. Kas trečias sirgęs erkiniu encefalitu susiduria su išliekamaisiais reiškiniais, tarp kurių – net ir visiškas paralyžius, tad galbūt žmonės neįvertina rizikos.“
Austrijoje paskiepijus 82 proc. gyventojų bent 1 skiepo doze, erkinio encefalito atvejų skaičius krito 3000.
Erkinio encefalito atvejai fiksuojami nuo pat kovo iki gruodžio. Daugiausiai susirgimų nustatoma liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
„Skiepijantis pagreitinta tvarka, dvi dozes galima gauti per porą savaičių. Imunitetas po dviejų dozių susiformuoja maždaug metams. Taigi suskubus pasiskiepyti, gyventojai galėtų apsisaugoti nuo ligos dar šį sezoną“, – pažymi G.Ropaitė-Beigė ir primena, kad nuo šio kovo pasiskiepyti galima ne tik viešose poliklinikose ar privačiose klinikose, bet ir vaistinėse.
Nuo Laimo ligos saugo atidumas
Dar labiau Lietuvoje paplitusi erkių platinama Laimo liga. Kasmet čia ja suserga apie 3000 žmonių. Vien Vilniuje ir Vilniaus rajone pernai nustatyta 740 Laimo ligos atvejų.
Kadangi skiepų nuo susirgimo nėra, leidžiant laiką gamtoje geriausia dėvėti šviesius, visą kūną dengiančius, prigludusius drabužius. Rekomenduojamos ilgos kojinės bei galvos apdangalas – skarelė kepurė ar kapišonas. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus, o grįžus – būtinai apžiūrėti save ir artimuosius. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kirkšnims, pakinkliams, kaklo ir ausų sričiai, pažastims.
„Šiuos veiksmus turime mokėti kaip abėcėlę, nepriklausomai nuo to, ar esame paskiepyti nuo erkinio encefalito, ar ne, nes šalia egzistuoja ir Laimo liga. Nors liga gydoma antibiotikais, ja taip pat sergama gana sunkiai, todėl nereikėtų numoti ranka į prevencines praktikas, ypač turint galvoje, kad jos nereikalauja daug laiko ar pastangų“, – primena V.Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras.
„Vilnius sveikiau“ specialistai priduria, kad po erkės įkandimo itin svarbu stebėti savo organizmą, o pastebėjus bėrimą aplinkui įsisiurbimo vietą, pakilusią temperatūrą, galvos, sąnarių, raumenų skausmus ar bendrą silpnumą, būtina kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją.
