Prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis buvo išėjęs pabendrauti su Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyviais, kai jie buvo susirinkę prie Prezidentūros rūmų.
Vėliau jis aiškino, kad G.Nausėda arba jo atstovai susitiks su žmonėmis, kas beateitų ir kokios jų pozicijos būtų, nes prezidentas nebijo bendrauti su žmonėmis.
Ketvirtadienį parlamentaras T.V.Raskevičius šalies vadovo patarėjams perdavė kvietimą G.Nausėdai susitikti su LGBT bendruomenės poromis.
Tai patvirtino ir prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Kai tik leis įtempta darbotvarkė, šis kvietimas bus perduotas prezidentui“, – nurodė jis.
R.Jasiulionis neatsakė į klausimą, ar G.Nausėda ketina susitikti su LGBT bendruomenės poromis.
„Prezidento patarėjai pozityviai vertina vakarykštį susitikimą, kurio metu buvo aptarti partnerystės įteisinimo, kiti žmogaus teisių, pavyzdžiui, žmonių su negalia teisių klausimai. Prezidentas skatina platų dialogą dėl partnerystės teisinio reglamentavimo, vakarykštis susitikimas buvo šio dialogo dalis.
Prezidentas sieks, kad dialoge dalyvautų visos suinteresuotos pusės – įskaitant Katalikų Bažnyčios, kitų Lietuvos religinių bendruomenių, politinių partijų, visuomenininkų, LGBT bendruomenės atstovus“, – atsakyme 15min teigė G.Nausėdos patarėjas.
Prie įstatymo grįš rudenį
Tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo siekiantys Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė ir parlamento ŽTK vadovas T.V.Raskevičius susitiko su keliais G.Nausėdos patarėjais ir kalbėjosi apie galimybes Lietuvoje įteisinti partnerystę.
Pats prezidentas susitikime nedalyvavo.
Gegužę Seime pristatytos pataisos dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo nepraėjo net pateikimo stadijos – daugumos valia jos atmestos ir grąžintos tobulinti iniciatoriams.
Planuojama, kad projektas į Seimo salę grįš rudens sesijoje.
Ar prezidentas vetuotų tokias pataisas, jei jos būtų priimtos, neaišku.
Jis ne kartą minėjo, jog teisiškai išspręsti tos pačios lyties žmonių santykių klausimą reikia, bet pabrėžė, kad tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos, kurioje „teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
Prieš kurį laiką Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto.
Ji grindžiama šeimos narių tarpusavio santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
-
Dainius Žalimas: Partnerystė negali būti referendumo klausimas
-
Arūnas Valinskas: Vienintelis kontekstas, kuriame galima vartoti žodį „p*daras“
-
Seimo pirmininkė: prie partnerystės ir kitų žmogaus teisių klausimų bus grįžta rudenį
-
T.V.Raskevičius pakvietė prezidentą susitikti su LGBTQ poromis, nunešė dovanų
