Vyresni nei 14-os metų, įsigiję prekių už daugiau nei eurą, kasos kvitą gali registruoti dalyvauti loterijoje. Internetiniu adresu „kvituzaidimas.vmi.lt“ užregistravus kvito, kuris turi būti fiskalinis, pažymėtas raidėmis LTF, numerį bei unikalų kasos aparato numerį, kvito išdavimo datą ir nurodžius savo telefono numerį, galima dalyvauti kvitų loterijoje.
Per savaitę tokių lošėjų laukia dešimt prizų po 200 eurų ir vienas mėnesinis prizas – 5000 eurų. Mėnesio loterijoje dalyvaus savaitinėse loterijose registruoti kvitai. Laimėtojas dėl prizo privalo kreiptis per 20 dienų ir būtinai pateikti pirkimo kvitą. Loterijos metų fondas 300 tūkst. eurų, iš jų prizams skiriami 173 tūkst. eurų.
Loterijoje negali dalyvauti didžiųjų prekybos centrų, degalinių kvitai, kur jie ir taip išduodami. Loterijai tinkami įvairių paslaugų ir turguose išduoti kvitai.
Gariūnų turgavietėje uždaruose paviljonuose pramoninių prekių prekiautojai teigia, kad visi turi kasos aparatus, kvitų neima patys žmonės, o šešėlio valdžia, esą, ieško ne ten.
„Čia aš manau ligonio papudravimas ir ieškojimas pinigų ten, kur jų nėra. Daromi dabar kalti turgaus žmonės, močiutės kažkokios kurios pienu prekiauja. Nėra ten šešėlio, jei ir yra, jis toks. Viešuose pirkimuose reikėtų ieškoti ir valstybės valdymo aparatą mažinti“, – sako vienas iš Gariūnų turgavietės prekeivių.
Šiai nuomonei pritarė ir kiti prekeiviai.
„Kad sumokėtum mokesčius, juos reikia uždirbti. Mokesčiai yra mokami iš pelno, tai kaip galima nemušti čekio, iš kur paskui parodyti pelną ir sumokėti mokesčius?“, – klausia prekeivė.
Dėl kvitų loterijos skeptiški ir kai kurie pirkėjai.
„Jeigu visi dalyvaus, tai čia žinot panašiai kaip Teleloto – numirti greičiau gali negu laimėti“, – ironizavo pirkėjas.
Gariūnuose padangas montuojantys servisų darbuotojai sako dirbantys su verslo liudijimais. Kasos aparatų jie neturi, ranka užpildo ir išduoda kasos pajamų orderius, kurie loterijoje nedalyvauja.
Mokesčių inspekcijos vadovai teigia, kad kvitų loterija sumažins ekonomikos šešėlį ir jie jau žino kiek.
„Daugelį šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių efektyviai galėtų pakeisti tiesiog auganti netolerancija visuomenėje šešėlinės ekonomikos reiškiniams“, – sako VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Vertinant kitų šalių praktiką, tai vidutiniškai galima sakyti, kad papildomai į biudžetą buvo surenkama apie 10 proc. papildomai PVM, – teigia jis.
VMI Kontrolės departamento skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius sako, kad kitų šalių praktika rodo teigiamus rezultatus.
„Vertinant kitų šalių praktiką, tai vidutiniškai galima sakyti, kad papildomai į biudžetą buvo surenkama apie 10 proc. papildomai PVM“, – teigia jis.
Ekonomikos ekspertai abejoja dėl tokio kvitų loterijos efekto.
„Čekių loterija nukreipta tiktai prieš neapskaitomą prekybą, tuomet kai parduodamos prekės ar paslaugos ir neišrašomas fiskalinis kvitas. Bet didelė dalis šešėlinės ekonomikos Lietuvoje yra atlyginimai vokeliuose, neapskaitomas neoficialus darbo užmokestis ir kontrabanda. Tai su šita šešėlio dalimi nieko nepadarysi su čekių loterija, bet su neapskaitoma prekyba gali padėti šiek tiek kovoti. Nemanau, kad pavyks dešimtadaliu sumažinti neapskaitomą prekybą, bent jau pirmaisiais metais tikrai ne, bet tie 300 tūkst. eurų tikrai atsipirks. Ir turbūt milijoną ar du papildomus galima surinkti mokesčių“, – svarsto „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Laisvosios rinkos instituto analitikai taip pat teigia, kad loterija nepakenks, tačiau valdžia turėtų ieškoti kitų ekonomikos šešėlio mažinimo priemonių.
„Žmonės, kurie renkasi prekes ar paslaugas pirkti nelegaliai iš nelegalių pardavėjų, atvirai pripažįsta, jog tai daro dėl to, jog pirkti legaliai prekes ir paslaugas jiems yra per brangu. Kovoti su šešėliu turbūt reikia ne ant degančio namo pilant kibirą vandens, kas nekenkia, tačiau mažai naudos duoda, bet kovojant su šešėlio priežastimis, tai yra dideli mokesčiai“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė.
Pasak N.Mačiulio, priemonė kovojant su nelegaliu atlyginimu – vyšniniai vokeliai – pasiteisino. Metų pradžioje buvo 18 tūkst. įmonių, kuriose darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis negu minimalus atlyginimas. Po to, kai darbdaviai gavo Sodros įspėjimus apie įtartinai mažus jų darbuotojų atlyginimus, dabar tokių įmonių liko 3,5 tūkstančio. O kvitų loterija tik mažas žingsnelis.
„Ilguoju laikotarpiu reikia daug daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir aiškinant, ką reiškia tas mokesčių vengimas. Ta pati emigracija, to pačio šešėlio, mokesčio vengimo pasekmė, nes valstybė neturi pinigų mokėti atlyginimų slaugytojams ar mokytojams, jie priversti emigruoti“, – teigia N.Mačiulis.
I.Valeškaitė sako, kad žmonės sąmoningai renkasi dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje. Todėl tokių loterijų prizai turi būti dideli, tikimybė juos laimėti – viliojanti, kad atsvertų naudą pirkti nelegalias prekes ar paslaugas.
„Su laiku tokios priemonės ir tokie žaidimai nusibosta. Iš pradžių įdomu pabandyti, pažaisti, išbandyti laimę. Kiek teko domėtis Slovakijoje, kurie taikė analogišką priemonę, per pusę metų unikalių vartotojų skaičius sumažėjo keturis kartus“, – aiškina I.Valeškaitė.
Ekonomikos ekspertai sako, kad lietuviai azartiški ir dalyvauja loterijose. Ar azartas sumažins šešėlį, atrodo, taip pat kaip loterija: gal pavyks, o gal ir ne.
