Kyšiai medikams, gimdymai „per pažintis“ ar daugiau nei 4 tūkstančių eurų kainuojančios operacijos privačioje klinikoje – viso to pasakoja esą besigriebiančios moterys, dėl vienų ar kitų priežasčių norinčios gimdyti cezario pjūvio pagalba.
Siūlė gauti psichiatro pažymą
Marijampolėje gyvenančiai Ingai beveik prieš dešimtmetį buvo atlikta ekstrinė cezario pjūvio operacija dėl pavojaus jos ir naujagimo gyvybėms.
Pasak moters, ji tuomet jautėsi labai gerai, operacija ir atsigavimas vyko sklandžiai, tad nusprendė, kad norėtų ir antrą kartą gimdyti chirurginiu būdu.
Tačiau susidūrė su kategorišku medikų atsisakymu išduoti siuntimą cezario pjūviui. Be to, net ginekologės pasiūlymu gauti pažymą operacijai iš psichiatro.
„Pirmą vaiką, kai gimdžiau, man darė cezario operaciją. Antrasis nėštumas buvo labai sunkus – įvyko du persileidimai. Tikrai galvojau, kad moteris gali pasirinkti, jeigu reikia, net susimokėti už operaciją. Tačiau man buvo labai aiškiai pasakyta, kad tai neįmanoma“, – pasakojo pašnekovė.
Nėštumą prižiūrinti ginekologė moteriai pasiūlė kreiptis į psichiatrą, kad tas nustatytų diagnozę ir parašytų pažymą, jog ji negali gimdyti pati. Tačiau šis kelias jai pasirodė nepriimtinas.
„Ėmiau ieškoti per pažįstamus, kas galėtų padaryti operaciją. Aš susitariau dėl cezario pjūvio. Nusipirkau, kitaip sakant. Tiesa, jau po visko gydytojas nusprendė neimti iš manęs sutartos sumos. Tačiau buvau tokia dėkinga, kad pagal galimybes atsidėkojau savanoriškai“, – pasakoja cezario pjūvio pagalba antrą vaiką pagimdžiusi Inga.
Nors dėl galimų komplikacijų ji buvo siunčiama gimdyti į trečio lygio ligoninę Kaune, visgi ji pasirinko Šiaulių ligoninę.
Moteris akcentuoja, kad operacija buvo atlikta suėjus gimdymo terminui.
Be to, specialistas surengė ilgą pokalbį, kurio metu paaiškino galimas komplikacijas ir natūralaus gimdymo privalumus, ir tik įsitikinęs, kad ši nepakeis nuomonės, atliko operaciją.
Teko gimdyti natūraliai
Kita pašnekovė, vilnietė Lina, pasakoja gimdyti būtent chirurginiu būdu norėjusi dėl galimų komplikacijų.
Moteris didžiąją nėštumo dalį kentė didžiulius skausmus dėl jai nustatyto simfizito – dubens raiščių atsipalaidavimo sindromo.
Ši būklė ypatinga tuo, kad natūralaus gimdymo metu dubens raiščiai gali prasiskirti taip smarkiai, jog gimdyvei gali grėsti ilgi mėnesiai lovoje ir sudėtingas reabilitacijos procesas.
Nepaisant to, kad savo nuogąstavimus dėl galimų komplikacijų moteris išsakė ne vienam aplankytam ginekologui, siuntimo planinei cezario operacijai ji negavo.
„Apėmė didžiulė panika, kurią visiškai ignoravo daktarai. Jie sakė, kad tai nėra pakankama indikacija operacijai atlikti. Man aiškino, kad rekomendaciją operuoti galėčiau gauti, jei būtų nustatyta tiksli dubens kaulų būklė, tačiau tai įmanoma padaryti tik magnetinio rezonanso būdu, o ši procedūra nėščiosioms nedaroma“, – pasakojo pašnekovė.
Ji svarstė gimdyti privačioje klinikoje, kur cezario pjūvio operacijos atliekamos paprastesne tvarka, tačiau daugiau nei 4,5 tūkst. eurų siekianti suma šeimai pasirodė nepakeliama.
Galiausiai taip ir negavusi siuntimo, Lina kūdikį pagimdė natūraliu būdu. Tačiau šiuo metu besilaukianti moteris nėra tikra, ar taip pat sėkmingai pavyks pagimdyti ir antrą kartą.
Derybos po širdies operacijos
Trečioji pašnekovė – sostinėje gyvenanti Laura – atskleidė, kad indikacijų cezario pjūvio operacijai turėjo pakankamai – dar prieš nėštumą moteriai buvo atlikta širdies operacija, o besilaukiant vargino tachikardija.
Nepaisant to, užsiminusi apie tai, jog norėtų gimdyti chirurginiu būdu, ji sulaukė medikų prieštaravimų ir galybės natūraliaus gimdymo pasiūlymų.
„Mane mėtė kaip karštą bulvę – nuo nėštumą prižiūrinčio ginekologo iki kardiologų. Visi aplankyti ginekologai man aiškino, kad turėčiau atnešti kardiologų siuntimą cezario pjūvio operacijai. O pastarieji aiškino, kad jie negali nurodinėti kitos srities gydytojams, kaip šie turėtų priimti kūdikį, nes jų specializacija kita. Per tą laiką, vien dėl siuntimo operacijai, aplankiau galybę privačiai konsultuojančių medikų ir išleidau nesuskaičiuojamą kiekį pinigų“, – pasakoja Laura.
Galiausiai moteriai pavyko atrasti specialistus, kurie sutiko svarstyti planinės operacijos galimybę.
„Pasakiau labai aiškiai, kad nenorėčiau būti traumuojama gimdymo metu, kad man būtų leidžiami vaistai širdies darbui užtikrinti. Taip pat buvo toks gydytojų pasiūlymas, taikoma elektros impulsų terapija, jei natūralaus gimdymo metu imtų streikuoti širdis. Gal ir įmanoma pagimdyti tokiu būdu, bet aš nesuprantu, kam tai reikalinga, jei yra saugesnis ir normalesnis kelias“, – svarstė moteris.
Po ilgų paieškų Santaros klinikose Laurai buvo atliktas cezario pjūvis, tačiau moteris neslepia, kad už tai teko „atsidėkoti“.
„Tai aišku, niekas net į kalbas nesileidžia, kol neužsimeni apie „atsidėkojimą“. Nors ir teko tą daryti, vis vien dar turėjau įrodyti, kad tai ne užgaida. Pateikti pluoštą dokumentų, kardiologų išrašų, atspausdintų straipsnių, kur nurodoma, kad užsienyje su tokiomis indikacijomis, kaip mano, atliekamos cezario operacijos. Teko teisintis, kad nenoriu gimdyti ant šono, gimdymo metu gauti ir vaiką veikiančių betablokatorių, ar būti purtoma elektros impulsais“, – apie gimdymo patirtį pasakojo Laura.
Rimta operacija
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) viceprezidentas doc. dr. Tomas Biržietis sako, kad cezario pjūvis, kaip ir bet kokia kita chirurginė intervencija, yra rimta operacija, reikalinga gelbstint naujagimį ir gimdyvę, kuri atliekama esant indikacijoms.
Lietuvoje šiuo metu chirurginiu būdu gimsta apie penktadalis naujagimių, tačiau tai, pasak mediko, – būtinosios priemonės.
Leidžiant gimdyvėms pačioms pasirinkti – operuoti jas ar ne, būtų sukurtas pavojingas precedentas, keliantis daug kompetencijos ir etinių, moralinių klausimų, – įsitikinęs T. Biržietis.
„Ne tik cezario pjūvis – jokia kita operacija, išskyrus gal grožio procedūras, plastines operacijas, nėra atliekama pagal paciento norą. Cezario pjūvis – tai pilvo operacija, kurią atliekant atsiranda tam tikrų rizikų ir galimų komplikacijų. Natūralus gimdymas – saugesnis ir geresnis būdas. Dėl to mes, medicinos profesionalai, nesišvaistome į kairę ir į dešinę sprendimais dėl cezario pjūvio“, – aiškino medikas.
Lygiuotis į geriausias šalis
Anot T. Biržiečio, Lietuva turėtų lygiuotis į šalis, kuriose naujagimių ir gimdyvių sergamumas ir mirtingumas yra mažiausias, o būtent jose mažiausias procentas ir cezario pjūvio operacijų.
„Galime didžiuotis, kad 2020 metų duomenimis, Lietuva yra prie geriausių ir saugiausių šalių perinataliniu požiūriu, nedaug atsilikdama nuo Skandinavijos šalių, kur cezario pjūvių skaičius yra apie 17 proc. Lietuvoje 2020 metais šis skaičius siekė 19 proc. Tai – pirmi metai, kai šis procentas toks mažas.
Daugiausia cezario pjūvio operacijų atliekama Rumunijoje, kur siekia net 44 proc., ir Bulgarijoje, kur 43 proc. gimdymų yra chirurginiai. Tai nėra sektinas pavyzdys“, – skaičius vertino LAGD viceprezidentas.
T. Biržietis akcentavo, kad sprendimo operuoti liberalizavimas sukeltų nemažai klausimų.
„Atsiranda labai daug diskutuotinų klausimų dėl cezario pjūvio „savo noru“. Kas bus atsakingas, jei operacijos metu įvyks vienokia ar kitokia komplikacija, o operuoti net nebuvo būtina? Kas turėtų mokėti už operaciją? Visuomenė per VLK ar tas žmogus? Kaip mediko moraliniai įsitikinimai nepakenkti pacientui? Ir dar daug kitų klausimų“, – kalbėjo medikas.
Šiuo metu cezario pjūvio operacijos, nesant tam rimtų indikacijų, galima pageidauti vienintelėje šalyje šią paslaugą teikiančioje privačioje klinikoje. T.Biržiečio teigimu, tai, kad privati įstaiga nesilaiko valstybinėms ligoninėms teikiamų rekomendacijų dėl natūralių ir chirurginių gimdymų santykio – pasaulyje įprasta praktika.
„Tai yra privatus verslas. Absoliučiai visose srityse visuomenėje taip yra – cezaro pjūvis nėra niekuo išskirtinis. Valstybinių institucijų veikloje, teikiant priežiūrą ir pagalbą, yra tam tikros taisyklės, jos yra vienokios, o privačiose struktūrose gali būti kitokios. Taip yra ne tik medicinoje“, – paaiškino medikas.
Nepalaiko PSO ir FIGO
Komentuodamas aktyvių moterų sambūrio siekį įteisinti cezario pjūvį kaip laisvą pasirinkimą, LAGD atstovas tokią iniciatyvą vertino skeptiškai.
„Gydymą reglamentuoja ne tik teisės aktai, bet ir įrodymai – kiek saugi ir efektyvi gydymo priemonė. Pasirenkant gydymo taktiką, svarbi tarptautinė medicinos praktika ir rekomendacijos. Cezario pjūvio „savo noru“ nepalaiko nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei FIGO (Tarptautinė akušerių ir ginekologų federacija), nei kitos organizacijos. Todėl sunku patikėti, kad įstatymiškai atsirastų prievolė medikui parinkti mažiau saugų gimdymo būdą“, – pabrėžė T. Biržietis.
Kalbėdamas apie siuntimus daryti planinę cezario operaciją T. Biržietis pabrėžė, kad jie – tik rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą, įvertinus situaciją ir nėščiosios būklę, priima ginekologų konsiliumas jau atėjus gimdymo laikui.
„Ar tai būtų kardiologas, ar neurologas, ar psichiatras – visų jų išvados yra rekomendacinio pobūdžio. Į jas atsižvelgiama, tačiau galiausiai sprendimą priima gydantis ginekologas, nes jis atsako už operaciją ir jos metu galimai įvyksiančias komplikacijas“, – aiškino medikas.
„Taip, retais atvejais gimdymo baimė gali būti patologinė, tačiau ją nėščiajai reikia padėti įveikti – bendrauti, kalbėti, kartu aiškintis priežastis ir stengtis ją įveikti. Svarbi psichologo, kartais – psichiatro pagalba. Skalpelis baimės neįveiks.“, – pridūrė T. Biržietis.
Medikas pabrėžė, kad išskirtiniais atvejais, įvertinus nėščiosios būklę, galimas pasekmes ir kitus aspektus, medikai gali priimti sprendimą atlikti cezario pjūvio operaciją ir dėl gimdymo baimės.
Tačiau tai – individualūs atvejai ir, esant ypatingoms aplinkybėms, tokie sprendimai priimami jau dabar, todėl būtinybės tą papildomai reglamentuoti nėra.
T.Biržiečio nuomone, siūloma iniciatyva niekaip nesusijusi su visuomenės, gimdyvės ir naujagimio sveikata, geresniais perinataliniais rezultatais, gimdymo saugumo gerinimu, tai labiau susiję su asmeniniais tam tikros grupės žmonių interesais.
