„Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl atleidimo iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą pripažinimo neteisėtu. Taip pat netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemekaitė.
Sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
1 tūkst. eurų kyšio priėmimu kaltinamas R.Grigas prašė panaikinti prezidento Gitano Nausėdos dekretą dėl jo atleidimo.
Atsakovai šioje byloje yra Prezidento institucija ir Teisėjų taryba, jie su ieškiniu nesutiko.
Prezidentas kreipimąsi į Teisėjų tarybą inicijavo pernai rugsėjo viduryje, susipažinęs su generalinės prokurorės teikimu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštu.
STT pernai rugsėjį R.Grigui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, jam buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.
Panevėžio apygardos teismui šiemet perduotos baudžiamosios bylos duomenimis, R.Grigo papirkimą inicijavo advokatė Matilda Liatukaitė ir jos tėvas, buvęs ilgametis Kauno apylinkės teismo teisėjas, vėliau advokatas Bronius Liatukas.
Pasak teisėsaugos, advokatas susitarė su Kaune dirbančia advokate Valda Grigonyte, kad neteisėtą atlygį teisėjui perduos ji, kartu su kontoros darbuotoju, teisėjo giminaičiu Tautvydu Grigu.
Prokuratūros duomenimis, teisėjas už draudimo vairuoti automobilį laikotarpio sutrumpinimą administracinėje byloje gavo tūkstančio eurų kyšį, antra tiek gavo tarpininkai.
Anksčiau skelbta, kad atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pažeidė pagarbos, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, pavyzdingumo principus.
R.Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirbo nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.