Kovo 15 dienos popietę Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Linas Burdulis surengė spaudos konferenciją, kurios metu pakomentavo kyšininkavimu kaltinamo buvusio teisėjo Rimanto Grigo bylos eigą.
„Po pakankamai neilgo, nesiekiančio 5 mėnesių, tyrimo laikotarpio, surinkus pakankamai duomenų, vakar surašius kaltinamąjį aktą, byla pasiekė Kauno apygardos teismą. Penki asmenys kaltinami prekyba poveikiu, kyšininkavimu, papirkimu. Kas yra įdomu šioje byloje, tai kad kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti buvusiam teisėjui R.Grigui ir trims advokatams bei vienam asmeniui, dirbančiam advokatų kontoroje teisininku“, – antradienį įvardijo V.Alekna.
Anot jo, nustatytos kyšio sumos, kyšio dalykas rastas ir paimtas. Nuo kliento, kuris turėjo tikslą paveikti, teisėjui R.Grigui buvo perduota 2 tūkst. eurų suma. Ji perduota per tarpininkus. Kyšis rastas pas teisėją kratų metu.
Paaiškėjo, kad tūkstantis eurų liko tarpininkų nuosavybėje – jie pasidalijo po 500 eurų.
„Taigi teisėjas gavo tūkstančio eurų kyšį“, – patikino prokuroras.
Už kyšininkavimą gresia įkalinimas iki 7-erių metų, prekybą poveikiu bei papirkimą – iki 5-erių metų nelaisvės. Numatytos ir alternatyvios bausmės – baudos.
Siekė greičiau atgauti prarastas teises
Kyšis buvo duotas, kad vienoje administracinėje byloje būtų sumažintas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas. Siekta, kad jis būtų sumažintas iki 3 mėnesių.
„Buvo nustatyta tokia schema: advokatė, atstovavusi asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, kreipėsi į kitą advokatą, savo artimą giminaitį (tėvą Bronislovą Liatuką, kuris – buvęs ilgametis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas – aut. past.), prašydama, kad šis pasinaudodamas savo pažintimi su teisėju, padarytų įtaką, jog būtų priimtas prokuroro paminėtas sprendimas. Šis advokatas kreipėsi į kitą advokatų kontorą, kurioje dirba įtariama advokatė ir teisėjo (R.Grigo – aut. past.) sūnus. Tokiu būdu buvo suderintas kyšio padavimo būdas su teisėju ir tas kyšis perduotas“, – teigė L.Burdulis.
„Kratų metu kyšio dalyką bandyta naikinti. Nepavyko“, – patikino STT atstovas.
Šis faktas buvo nufilmuotas, tačiau teisėsauga neatskleidė, kokiu būdu bandyta naikinti pinigus.
Teisėjas gavo tūkstančio eurų kyšį.
Papirkėjas miręs
Šiuo metu atliekamas kitas korupcinio pobūdžio ikiteisminis tyrimas, kuriame taip pat figūruoja keli šios bylos įtariamieji.
Teisėjas R.Grigas įtariamas tik šia vienintele nusikalstama veika.
„Taip, yra tam tikrų ir nepotizmo požymių, kuomet vienas advokatas bendrauja su sūnumi, o kitas įtariamasis, veikiantis kliento naudai, – su dukra. Ne kiekvieną dieną pavyksta nustatyti tokią grandinę nuo pat pirmo asmens“, – patikino V.Alekna.
Papirkėjui įtarimai nepareikšti – šiuo metu jau yra miręs ir mirė nepabaigus administracinės bylos jo atžvilgiu. Administracinė byla, dėl kurios duotas kyšis, yra nutraukta.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėsaugai taikant neviešo pobūdžio priemones. Tyrimo metu nustatyta daugiau įtariamųjų nei jų buvo numatyta prieš jį pradedant.
Prokuratūros atstovas teigė, kad teisėjas ir jo sūnus, tarpininkavęs duodant kyšį, parodymų neduoda, savo kaltės nepripažįsta. Tačiau yra tyrime ir kaltės neneigiančių įtariamųjų.
Šiuo metu jau miręs papirkimu įtartas asmuo pirminėje apklausoje neigė davęs kyšį, kieno iniciatyva jis buvo duotas – lieka neaišku, žinoma tik tai, kad tikrai buvo susitarta.
Apskundė prezidento dekretą
15min primena, kad Prezidento Gitano Nausėdos dekretu Kauno apylinkės teismo teisėjas R.Grigas buvo atleistas iš pareigų pernai metų spalio 11 dieną, kaip pažeminęs teisėjo vardą. Kiek anksčiau tokiam G.Nausėdos siūlymui pritarė Teisėjų taryba.
Prezidentas kreipimąsi į Teisėjų tarybą inicijavo pernai rugsėjo viduryje susipažinęs su generalinės prokurorės teikimu ir STT raštu.
R.Grigas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti prezidento dekretą dėl jo atleidimo.
Atsakovai šioje byloje yra Prezidento institucija ir Teisėjų taryba, jie su ieškiniu nesutinka, tikina, kad bendrosios kompetencijos teismas net neturi teisės naikinti prezidento dekreto, be to, Teisėjų tarybos posėdžiuose R.Grigas nedalyvavo, nedavė paaiškinimų.
Advokatė veikė per teisėjo sūnų
2021 metų rugsėjo 2 dieną STT R.Grigui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.
Teisėsauga taip pat yra pateikusi įtarimus dviem Kauno advokatams ir advokatės kontoros darbuotojui dėl teisėjo papirkimo.
Įtariama, kad Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas Bronislavas Liatukas, susitarė su Kaune veikiančia advokate Valda Grigonyte, kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju, teisėjo R.Grigo sūnumi Tautvydu Grigu, perduos neteisėtą atlygį. Jiems pateikti įtarimai dėl teisėjo papirkimo.
Bylos duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių.
Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Anksčiau skelbta, kad atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Kaip vėliau įvardijo Teisėjų taryba, „teisėjas elgėsi ne kaip teisėjas“. Taryba nurodė, kad R.Grigas pažeidė šešis Etikos kodekso principus.
R.Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirbo nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.
Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio, R.Grigas – vienas seniausiai dirbančių teisme teisėjų, rimtų jo nusižengimų iki tol nebuvo fiksuota, nors „tam tikrų trūkumų tiek dėl procesinės veiklos, tiek dėl etikos, yra buvę išsakyta“.
