Pasak L.Balsio, daugiausia skundų sulaukiama iš pirmuose aukštuose gyvenančių daugiabučių gyventojų, kurie, neturėdami poreikio ir nesinaudodami liftu, vis tiek turi mokėti lygią dalį už jo išlaikymą bei remontą, nes jie laikomi bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkiais.
„Taip numato dabar galiojantis Civilinis kodeksas, todėl siūlau jį pataisyti taip, kad bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo kaštai būtų proporcingai paskirstomi tarp gyventojų pagal jų iš turimos dalinės nuosavybės gaunamą naudą. Pavyzdžiui, pirmojo aukšto gyventojai negauna jokios naudos iš lifto, nebent leistųsi į požeminį garažą. Tuo tarpu gyvenantys devintajame namo aukšte, gauna didžiausią naudą iš lifto, nes juo kasdien daug naudojasi. Būtų logiška, jog jiems tektų ir didesnė liftų išlaikymo našta. Tokia kaštų padengimo sistema būtų teisingesnė ir sąžiningesnė, nes rečiau liftais besinaudojantys gyventojai už jų eksploatavimą mokėtų mažiau“, – sakė L.Balsys.
Ši pataisa taip pat leistų tarp daugiabučio namo gyventojų teisingiau paskirstyti ir kitų bendrosios nuosavybės objektų, tokių kaip balkonus laikančių namo konstrukcijų, išlaikymo, priežiūros bei remonto išlaidas.
Priėmus naujas Civilinio kodekso nuostatas, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti gaunamos naudos iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų apskaičiavimo metodiką ir pasiūlyti tvarką, kaip ši metodika galėtų būti įgyvendinama, renkant rinkliavas ar kaštų padengimo įmokas.
