„Nieko dabar negalėčiau aš pasakyti, nes nesu susipažinęs su ta ataskaita, neskaičiau ir nežinau, kas ten parašyta. Daugiau negu buvo pasakyta šiuo klausimu anksčiau negaliu pasakyti, jau buvo tiek daug prikalbėta ir priaiškinta, kad nieko naujo pridurti negalėčiau“, – 15min.lt trečiadienį ryte sakė A.Pocius.
Pasakius jam, kad ataskaitoje minima apie tai, kad 2005–2006 m. – tuo metu, kai VSD vadovavo A.Pocius, Lietuvoje buvo kalinami mažiausiai du įtariamieji teroristai, A.Pocius toliau išsisukinėjo.
„Nežinau, žinokit. Nieko nežinau aš“, – kartojo A.Pocius.
A.Anušauskas: girdėjome daug gandų apie pinigus
Prieš penkerius metus tyrimą dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje vykdžiusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavęs konservatorius Arvydas Anušauskas 15min.lt tvirtino, kad A.Pocius „galėjo ir turėjo žinoti“, jei Lietuvoje iš tikrųjų buvo laikomi terorizmu įtariami asmenys. A.Anušauskas prisiminė, kad apklausiamas A.Pocius lygiai taip pat, kaip dabar, išsisukinėjo ir keitė savo liudijimus.
„Kai mes pirmą kartą kalbinome A.Pocių, jam tikrai tirtėjo rankos. Antrą kartą, kai klausėme, jis buvo jau gerokai geriau pasiruošęs, kokius reikia teikti atsakymus, bet vis tiek jo atsakymai dokumentais buvo paneigti. Tiek A.Pocius, tiek, mažiausiai dar vienas asmuo iš VSD turėjo ir galėjo žinoti“, – teigė A.Anušauskas.
Tiek A.Pocius, tiek, mažiausiai dar vienas asmuo iš VSD turėjo ir galėjo žinoti, – sakė A.Anušauskas.
Tačiau valstybės vadovų, kaip teigiama JAV Senato ataskaitoje ir kaip nustatė NSGK, VSD vadovybė apie jokius bendradarbiavimo su CŽV planus neinformavo.
„Ataskaita patvirtina, kad Lietuvos prezidentai galėjo nežinoti. Kalbėjome su visais tuo metu buvusiais prezidentais ir jie mums tyrimo metu davė informaciją, kuria abejoti neturėjome jokio pagrindo. Jie apie tai nebuvo informuojami. O šis dokumentas dar kartą patvirtina parlametinio tyrimo išvadas ir dar kartą patvirtina, kad dalis saugumo vadovų Žvalgybos įstatymą naudojo savo reikmėms ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad jie yra atskaitingi asmenys ir turėjo informuoti pirmiausia valstybės vadovus. Jie to nepadarė“, – pažymėjo Seimo narys.
Pasak A.Anušausko, JAV Senato ataskaitoje paskelbti duomenys sutampa su NSGK tyrimo medžiaga.
„Žinoma, užšifruotos vietos neleidžia tvirtinti 100 proc., kad kalbama apie Lietuvą, tačiau sutapimai pakankamai dideli“, – teigė A.Anušauskas.
Todėl, anot jo, dabar prokuratūra, į kurią dar 2009 m. yra kreipęsis NSGK, turėtų atsižvelgti į naujus duomenis ir atnaujinti tyrimą dėl CŽV kalėjimų.
Mes tyrimo metu buvome gavę informacijos, kad galėjo būti kažkokios pinigų sumos pakankamai didelės, ir mes mėginome jas surasti, bet mes jų neradome, – sakė A.Anušauskas.
„Prokurorai yra davę oficialų pažadą, kad, atsiradus naujai informacijai, jie ją įvertins. Naujos informacijos čia yra. Kalbama ne tik apie tai, kas galėjo vykti Lietuvoje, bet ir apie mokėtus milijonus.
Tai įdomi informacija. Mes tyrimo metu buvome gavę informacijos, kad galėjo būti kažkokios pinigų sumos pakankamai didelės, ir mes mėginome jas surasti, bet mes jų neradome. Kažkas matė seife, kažkas nematė. Sumos tokios pakankamai rimtos. Tikrinome kitais būdais, bet irgi nebuvo surasta. Iš tikrųjų įdomu darosi“, – sakė A.Anušauskas.
Pasak jo, JAV Senato paskelbta ataskaita CŽV kalėjimo istorijoje daug ką sustato į vietas: „Parlamentinio tyrimo metu buvome kaltinami, kad bloginame santykius su JAV, jų žvalgybine bendruomene, bet dabar galime tik juokauti, kad tuomet Senato paskelbti duomenys blogina santykius su Lietuva“.
L.Linkevičius: JAV iš anksto įspėjo Lietuvą, kad bus skelbiama CŽV kalėjimų ataskaita
JAV buvo iš anksto įspėjusios Lietuvą, kad Senatas skelbs ataskaitą apie CŽV kankinimus, kurie buvo vykdomi slaptuose įkalinimo centruose, vienas iš kurių galėjo būti ir Lietuvoje.
„Mes buvome įspėti, kad toks raportas pasirodys“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Mes buvome įspėti, kad toks raportas pasirodys
Pasak ministro, Lietuva iš anksto nežinojo ataskaitos turinio, o jai pasirodžius dėl tolesnių veiksmų turėtų spręsti Lietuvos prokuratūra, kuri gali kreiptis dėl papildomos informacijos.
„Tokie dalykai yra nepriimtini ir jokie žmogaus teisių pažeidimai netoleruotini. Labai sveikintinas prezidento Baracko Obamos administracijos pareiškimas, pasakytas prieš penkerius metus, kad to daugiau nebus. Bet jeigu faktų atsiranda, tai jie privalo būti tiriami, ir neabejoju, kad tai bus daroma“, – sakė ministras.
L.Graužinienė: dėl galimų CŽV kalėjimų Lietuvoje reikia prašyti įrodymų
Dėl galimai buvusių JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje reikia prašyti JAV įrodymų, tuomet būtų prasmė atnaujinti tyrimą, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Jei vėl grįžta klausimas ir vėl minima Lietuva, be abejo, reikės turbūt domėtis iš naujo, kokia ten situacija buvo. Bet buvo sudaryta komisija, ji tyrė, ir visi aukščiausi tuo metu dirbę pareigūnai neigė tai. Vis dėlto turėsime aiškintis, jei tai tiesa. Bet manau, visų pirma turi būti pateikti įrodymai. Mūsų prokuratūra kreipėsi (į JAV – red.), prašė pateikti įrodymus, bet tų įrodymų nebuvo. Jei dabar bus daugiau informacijos, neabejotinai bus grįžta prie nagrinėjimo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė, komentuodama antradienį paskelbtą JAV Senato ataskaitą dėl CŽV tardymo programos.
„Ta papildoma informacija būtina“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Jei dabar bus daugiau informacijos, neabejotinai bus grįžta prie nagrinėjimo
Lenkijos prokurorai, tiriantys bylą dėl slaptų CŽV kalėjimų Lenkijoje, antradienio vakarą nurodė prašysiantys galimybės susipažinti su JAV Senato ataskaita, nagrinėjančia sučiuptų įtariamų tarptautinių džihadistų tinklo „al Qaeda“ narių brutalaus tardymo detales. Įtarimų dėl slaptų kalėjimų yra sulaukusi ir Lietuva.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavo duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.
