Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad galimybių paso nebebūtų galima gauti atlikus serologinį (antikūnų skaičių rodantį) tyrimą po skiepo. Šiuos testus buvo galima daryti norint atitolinti sustiprinančiąją dozę.
Atnaujinta tvarka įsigalios nuo sausio 10 dienos. Numatytas pereinamasis laikotarpis – žmonės, iki sausio 10 atlikę serologinius testus po skiepo, galimybių pasą galės turėti 60 dienų. Serologiniai testai persirgusiems asmenims galimybių pasui gauti galios ir toliau.
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį teirautasi apie konkretų atvejį, kurį žiniasklaidai papasakojo dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano, pareiškęs, jog nesupranta, kodėl turi skiepytis, jei turi virš 5 000 antikūnų pagal BAU\mL ir virš 40 000 pagal AU/mL.
Paklausta, kodėl didelį kiekį antikūnų turintys žmonės vis tiek turi skiepytis, L.Jančorienė sakė, kad BAU vienetais matuojami antikūnai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją – jie neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo.
„Nes kai atliekami vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, o tokį tyrimą atlikti galimybė yra tik mokslinėse laboratorijose, tai nėra komercinis tyrimas“, – teigė medikė.
Jos teigimu, manymas, kad serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą, „turbūt nėra teisingas“.
„Todėl visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, serologiniai tyrimai nėra naudojami kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos. Tą patį teigia kolegos iš Vokietijos, iš Izraelio, iš Didžiosios Britanijos“, – sakė ji.
Anot jos, būtų keista, jeigu Lietuvoje būtų įsivaizduojama kitaip, nei likusiame pasaulyje.
L.Jančorienė pabrėžė, kad mums prieinamas serologinis tyrimas netinka vertinti vakcinos efektyvumui.
„Mano žiniomis, dabar kaip tik nurodoma po 6 mėnesių, po buvusio sąlyčio, nesvarbu, ar tai buvo ligos faktas ar skiepijimo paskutine doze, yra rekomenduojama revakcinacija. Visiškai neatsižvelgiant į antikūnus yra pasirenkami terminai taip, kaip siūlo visoje Vakarų Europoje“, – sakė ji.
Medikės teigimu, atlikti antikūnų tyrimą gali būti tikslinga, kai įtariama, kad antikūnai žmogui apskritai gali nesusidaryti, pavyzdžiui, asmenims, kurie gauna imunosupresinį gydymą.
„Vakcinacija yra lygiai taip pat visiems rekomenduojama ir antikūnai gali mus šiek tiek informuoti apie galimą sąlytį, jeigu žmogus prieš tai nesiskiepijo ir turi antikūnų aptinkamų, tai tų antikūnų susidaro įvairių – iš to mes galime spręsti, kad turėjo sąlytį, jei prieš tai nesiskiepijo“, – kalbėjo ji.
„Tai buvo politinis sprendimas“
Gal būtų logiška apskritai atsisakyti serologinių testų galimybių pasui gauti?
L.Jančorienė pasakojo, kad ekspertų taryboje ne kartą buvo išsakyta nuomonė, jog serologiniai tyrimai netinka vertinti žmogaus imuninę apsaugą.
BNS žurnalisto paklausta, kaip taip įvyko, kad iki šiol serologinių testų rezultatai buvo naudojami ir tinkami, o dabar – jau nebetinkami, L.Jančorienė teigė nesivelsianti į diskusijas, nes tai buvęs politinis sprendimas.
„Ir iki šiol niekada nebuvo serologinis tyrimas, kuris galėtų būti kaip kriterijus vakcinacijai. Tai tiesiog buvo politinis sprendimas, o daugiau gal ministerija atsakys“, – kalbėjo Infekcinių ligų centro vadovė.
Testo atsakymas vienodas – reikalavimai skirtingi
SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė pabrėžė, kad serologiniai tyrimai, norint gauti galimybių pasą, ir toliau bus atliekami po persirgimo.
Paklausta, kodėl persirgę, turintys teigiamą antikūnų testo atsakymą gali nesiskiepyti, o pasiskiepiję, kurių testo atsakymas – lygiai toks pat, privalo skiepytis sustiprinančiąja doze, G.Megelinskienė aiškino, kad rekomendacija yra skiepytis sustiprinančiąja doze visiems.
Paklausta, kodėl nebuvo svarstoma apskritai atsisakyti serologinių testų, ji aiškino, kad diskusijų būna visokių.
„Tačiau dabar vienas iš paskutinių tikslų, kad žmonės skiepytųsi sustiprinančiąja doze, turint omenyje, kad bėgant laikui veiksmingumas mažėja“, – kalbėjo ji, pabrėžusi, kad vakcinų efektyvumas prieš delta atmainą smarkiai krenta jau po keturių mėnesių.
Jos teigimu, trečiadienio duomenimis, Lietuvoje registruoti 59 omikron atvejai.
„Tik skiepijimas sustiprinančiąja doze patvirtina vakcinavimo efektyvumą“, – kodėl buvo priimtas toks sprendimas, sakė ji.
Anot SAM atstovės, Europos žaliojo sertifikato gavimui serologiniai tyrimai niekuomet nebuvo numatyti.
Ketvirtosios dozės dar nesvarsto
L.Jančorienės teigimu, ketvirtosios dozės klausimas Lietuvoje dar nesvarstytas, nes labai nedaug visuomenės yra gavusi sustiprinamąją dozę.
„Stebime informaciją iš Izraelio, vertiname rezultatus, matome, kad pasirinktos jautriausios grupės“, – sakė ji.
Paklausta, ar nereikėjo griežtesnių priemonių plintant omikron atmainai, medikė pabrėžė, kad bet kokie susibūrimai riziką didina, tačiau reikia dėvėti kaukes, plauti rankas.
