Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda surengė susitikimą su parlamentinių politinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.
Sutaria, kad visuotinis gynybos principas – kertinis
„Per tris–keturias savaites mes savo nacionalinį gynybos susitarimą padarysim“, – po susitikimo su žurnalistams komentavo konservatorius L.Kasčiūnas.
Pasak komiteto vadovo, daugiausiai diskusijų kol kas kelia konservatorių iškelta idėja dėl visuotinio šaukimo, tačiau ji gali būti įgyvendinta įvairiomis formomis, pavyzdžiui, didinant ribinį šauktinių skaičių.
-
Seimo opozicija: gynybai galėtume skirti ir daugiau nei 3 proc. BVP, bet yra sąlygų
-
Seimo nariai pradėjo tartis dėl užsienio politikos susitarimo: išryškėjo kontūrai
-
NSGK vadovas: tikimasi sprendinių, kurie du–tris kartus padidins NATO pajėgas rytų flange
-
Prezidentas: turime pasirengti totalinei visuotinei gynybai
„Visuotinis šaukimas yra svarbus, nes atliepia visuotinės gynybos principą, kuris yra kertinis mūsų susitarime. Visi sutaria, kad visuotinis gynybos principas turi būti kertinis, kad jis neturi būt politinės deklaracijos, o turi būt praktiškai įgyvendinamas, ir visuotinis šaukimas tą geriausiai užtikrintų, nes tai atliepia mūsų geopolitinę situaciją“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
„Formulių yra daug, didinti šauktinių ribinį skaičių ir taip de facto siekti visuotinio šaukimo, bent vyrų, jaunuolių tarpe“, – pažymėjo komiteto vadovas.
Už tai, kad nuostata dėl visuotinio šaukimo atsirastų susitarime, pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda, teigė jo vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis.
„Prezidentas į tai žiūri pozityviai, bet vėlgi forma, kaip tai bus daroma, yra diskusijos objektas.
Vyraujanti nuomonė, <...> kad reikėtų judėti ta kryptimi.
Šiandienos susitikime matėsi įvairių nuomonių, kaip tai būtų galima realizuoti, bet bent jau vyraujanti nuomonė, jeigu taip galėčiau sakyti matydamas pasisakymus, kurie buvo šiandien iš politinių partijų atstovų, kad reikėtų judėti ta kryptimi“, – žurnalistams komentavo patarėjas.
Kad apie visuotinį šaukimą reikėtų svarstyti, to neatmetė ir „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis.
„Visuotinis šaukimas yra darbotvarkėje. Šitam susitikime buvo kalbama, kad apie tai mes diskutuosime kaip apie vieną iš variantų.
Bet vėlgi tam neužtenka pasakyti, kad visus šaukiam. Reikia apsirūpinti infrastruktūra, reikia įrangos, aprangos, taip pat reikia žinoti ir visuomenės nuomonę šituo klausimu“, – dėstė jis.
Skeptiškai žiūri į privalomą moterų šaukimą
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Sauliaus Skvernelis svarstė, jog politinės partijos skirtingai supranta, koks būtų tas visuotinis šaukimas.
Jo įsitikinimu, šalies gynyba turėtų remtis profesionalia kariuomene, nors jaunuoliai esą taip pat galėtų būti šaukiami tarnauti.
„Aš suprantu, kad pagrindinis dalykas yra profesionali kariuomenė. Šauktiniai yra kariuomenės dalis ir aktyvaus rezervo rengimo būdas. Ir tikrai mes pasisakytumėm už visuotinį jaunuolių pašaukimą, bet skeptiškai kol kas žiūrime, kad turėtų šaukti ir moteris, merginas“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Šauktiniai vyrai, anot jo, „turi tam tikrą specifiką, kalbant apie užduotis ypatingai karo metu“.
„Moterims galimybė tarnauti taip pat yra, nėra uždarytas kelias, bet daryti visuotinę prievolę – tikrai skeptiškai žiūrėčiau“, – pažymėjo politikas.
„Valstiečiai“ žada kelti Kinijos klausimą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas sakė, kad susitarimas dėl gynybos „tikrai nebus lengvas, bet jis labai reikalingas“.
„Ir prezidentui pasakėm, kad susitarimas turėtų atspindėti visų partijų lūkesčius ir tikslus, kad nebūtų taip, kad iš to susitarimo pasitrauksim, kaip pavyzdį akcentavom švietimo susitarimą, kai visos partijos pasirašė dėl vieningo ir kilnaus tikslo, bet pamatėm, kad tuo susitarimu pradėjo naudotis valdantieji, siekdami savo politinių tikslų“, – žurnalistams sakė D.Gaižauskas.
Jis taip pat kalbėjo, kad susitarime turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kaip jis būtų įgyvendinamas, kad nebūtų kaip su nepaprastosios padėties situacija, kuomet valdantieji blokavo opozicijos siūlymą kurti jos kontrolės komisiją.
Kalbėdamas apie užsienio politikos susitarimą D.Gaižauskas sakė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga „labai stipriai kels Kinijos klausimą“, ir Lietuvos leidimą Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei šiuo pavadinimu sakė esant vienašališku valdančiųjų sprendimu.
„Taivano atstovybės atsiradimas supriešino mus su Kinija ir dabar matome pasekmes“, – sakė D.Gaižauskas.
Kitas „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis sakė, kad dėl gynybos partijoms susitarti bus lengviau nei dėl užsienio.
Dėl santykių su Kinija tie trys procentai gali būt mažiau nei du procentai.
„Mes kalbam, kad lengviau bus susitarti gynybos klausimais, dėl užsienio politikos bus daugiau diskusijų. Mes turim kitokį požiūrį, tie patvirtinti trys procentai gynybai, mes nesiginčijam, bet dėl ekonomikos Lietuvoj, ką įtakoja ir valdančiosios daugumos sprendimai dėl santykių su Kinija, tie trys procentai gali būt mažiau nei du procentai“, – kalbėjo J.Jarutis.
Prezidentūra: ryšius su Kinija galima išlaikyti
Jis teigė, kad „valdantieji turėtų nulaužti savo ambicijas ir ieškoti išeičių, kad Kinijos rinka nebūtų uždaryta mūsų verslui“.
Prezidento patarėjas P.Mačiulis po susitikimo teigė, kad bus rengiami du atskiri susitarimai – vienas dėl gynybos, kitas dėl užsienio politikos.
Jo teigimu, daugiau takoskyrų tarp partijų matyti dėl užsienio politikos gairių.
Pasak patarėjo, vienas iš tokių klausimų yra santykiai su Kinija ir Taivanu. Jis pabrėžė, kad valstybės vadovas įsitikinęs, jog dėl to galima rasti išmintingą sprendimą.
Bendraujant su Taivanu galima išlaikyti ryšius ir su Kinija, prezidentas laikosi šitos nuostatos.
„Bendraujant su Taivanu galima išlaikyti ryšius ir su Kinija, prezidentas laikosi šitos nuostatos. Šiandien tarp politinių jėgų buvo matyti tam tikra takoskyra, bet nemanau, kad tai yra ledkalnis, kuris sugriautų visą dokumento pasirašymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė P. Mačiulis.
„Manau, kad partijos pajėgios rasti formuluotes, kurios atspindėtų lietuviškos politikos tiek vertybinę, tiek pragmatinę pusę“, – pridūrė jis.
Nemato prieštaravimų dėl 3 proc. BVP gynybai
Prezidentas G.Nausėda po susitikimo žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė besidžiaugiantis, kad dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo krašto apsaugai prieštaravimų nėra, pasak jo, tai atitinkamai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime.
Šalies vadovas taip pat teigė, kad Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai.
„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.
Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.
Partijų susitarimą dėl krašto apsaugos rengiančiai darbo grupei vadovauja NSGK pirmininkas, dėl užsienio politikos – Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo, Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.
