Antradienį situaciją komentuodamas „Žinių radijui“, politikas teigė sutinkantis, kad situacija pasienyje su Baltarusija yra stabilizuota, nefiksuojama atvejų, kai migrantai bando patekti į Lietuvą neleistinose vietose, bet, anot parlamentaro, rizika, kad taip nutiks nedingo.
„Mes matome nulius prie bandymų pažeisti mūsų sieną, bet Latvijoje šią parą yra 55. Niekas negali duoti garantijų, kad tie srautai vėl negalėtų pasikoreguoti ir pasikeisti jų kryptis, kai mes žinom, kad tai iš esmės A.Lukašenkos režimo organizuojama akcija.
Jeigu mes taip staiga atšaukiam nepaprastąją padėtį ar jos nepratęsiam, tai galbūt gali būti sutraktuota kaip tam tikras atsipalaidavimo ženklas ir žinutė, kad pabandom gal Lietuvos sieną“, – komentavo L.Kasčiūnas.
-
Į Iraką grąžintų migrantų palydovai: jie grįžo nusivylę
-
Viceministras: visi 98 užsakomuoju skrydžiu į Iraką išvykę migrantai grįžo į kilmės šalį
-
Prezidentas siūlo atšaukti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija
-
Latvijos pasieniečiai apgręžė 55 migrantus
-
Seimo pirmininkė: yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties pasienyje nebereikės
Jo nuomone, „raumenukus dar reikėtų palaikyti įtemptus“ ir nepaprastąją padėtį dėl migrantų krizės pratęsti dar mėnesiui.
Šiuo metu ji galioja iki sausio 14 dienos vidurnakčio.
„Sutinku su tais argumentais, kad situaciją stabilizavome, kad tai yra instrumentas, kurį reikia atsargiai naudoti – tą nepaprastąją padėtį, bet aš galvočiau apie dar vieno mėnesio laikotarpį. Tikrai būtų verta pagalvoti“, – interviu metu kalbėjo NSGK vadovas.
Regione – „pakelta temperatūra“
Be to, jo įsitikinimu, nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija vertėtų pratęsti ir dėl to, nes Rusija prie Ukrainos sienos telkia karius, o tai esą gali lemti neramumus.
„Mes gyvename rimtos karinės eskalacijos laikotarpiu mūsų regione – Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos.
Visose strategijose akivaizdu, kad Baltarusija nėra traktuojama kaip savarankiška valstybė. Tai yra Rusijos įvaldyta strateginė erdvė. Ir jeigu, pavyzdžiui, prasidėtų karinės avantiūros – vadinkim taip – pasienyje su Ukraina, turint omeny visišką Baltarusijos integraciją, gali būti bandoma nukreipti dėmesį į kitas problemas, problemas kitose srityse, pavyzdžiui, tam pačiam pasienyje su mumis, su lenkais ar su latviais.
Atsitraukimas nuo paprastosios padėties, man atrodo, truputėlį parodytų, kad mes atsipalaiduojame.
Todėl prie visos šitos pakeltos temperatūros mūsų regione atsitraukimas nuo paprastosios padėties, man atrodo, truputėlį parodytų, kad mes atsipalaiduojame“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Pratęsiant nepaprastąją padėtį, jos režimas, pasak politiko, galėtų keistis – galbūt nepaprastoji padėtis galėtų galioti tik pasienio ruože, o ne ir 5 km į šalies gilumą, galbūt galėtų atsirasti susirinkimų laisvė.
Būtų galima keisti Konstituciją
Vertindamas tai, kad Lietuvos pasieniečiai nefiksuoja atvejų, kad iš Baltarusijos į Lietuvą neleistinose vietose bandytų patekti migrantai, politikas svarstė, jog taip nutiko dėl sudėtingų oro sąlygų, be to, dalis migrantų sutinka grįžti į kilmės šalis.
Visgi, pasak L.Kasčiūno, migrantų pasienyje vis dar yra.
„Gali būti, kad žiemos faktorius veikia, įvyko vadinkim „humanitariniai skrydžiai“ iš Minsko į kilmės šalis. Skaičiuojama, kad tais skrydžiais išskrido beveik 4 tūkst., o gal dar daugiau migrantų. Jų dar likę Baltarusijoje ir tame pačiame angare prie Lenkijos sienos – nors jų nuolat mažėja, bet dar yra keli šimtai“, – dėstė parlamentaras.
Atšaukti dėl migrantų krizės pasienyje su Baltarusija įvestą nepaprastąją padėtį antradienį pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, „migrantų problema šiuo metu yra išspręsta“, o situacijai komplikavusis nepaprastąją padėtį būtų galima įvesti iš naujo.
Be to, atšaukus nepaprastąją padėtį, prezidento teigimu, būtų galima „imtis spręsti Konstitucijos keitimo darbų, kadangi tiesioginių merų rinkimai yra pakibęs klausimas“.
Sprendimas kol kas neaiškus
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties pratęsti nebereikės, nes situacija pasienyje su Baltarusija yra sąlyginai rami.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė patvirtino, kad dėl nepaprastosios padėties poreikio šiuo metu tariamasi.
„Dėl sprendimo tariamasi, artimiausiu metu jis bus priimtas, informuosime apie tai visuomenę. Jis turės būti priimtas Vyriausybėje“, – BNS sakė D.Ulbinaitė.
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija dėl migrantų krizės įvesta nuo lapkričio 10 dienos ir šiuo metu pratęsta iki sausio 14 dienos vidurnakčio.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
