Rusijai pradėjus plataus masto Ukrainos puolimą, ketvirtadienio vakarą sušaukta neeilinė Seimo sesija, kurios metu turėtų būti patvirtintas prezidento Gitano Nausėdos sprendimas šalyje iki kovo 10 dienos paskelbti nepaprastąją padėtį.
L.Kasčiūnas ketvirtadienį žurnalistams teigė, jog nepaprastosios padėties įvedimas nepaveiks šalies gyventojų.
„Gyventojams iš esmės nieko nereikš. Mes įvedam tam, kad sustiprintume sąlygas tarp institucijų, kad greičiau būtų priimami sprendimai, kad lanksčiau galėtume reaguoti į situaciją“, – sakė jis.
Paklaustas apie Rusijai plečiamas sankcijas, politikas teigė, jog jos turėtų būti tokios, kurios sustabdytų Rusiją.
„Ne kartą sakiau, kad jeigu nebus SWIFT'o, jeigu nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasymo. Tai bus galbūt istoriškai stipriausios Europos Sąjungos sankcijos, kur ES šalys išlaikė vienybę, bet tai nebus tos sankcijos, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“, – dėstė L.Kasčiūnas.
E.Gentvilas: turime ruoštis
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kalbėdamas apie paramą Ukrainai, sakė, kad viskas turi susieiti į vieną tašką.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai būtina didinti finansavimą gynybai.
„Juk mes savo „Stinger“ atidavėme ukrainiečiams. Su tais „Stinger“ jie sėkmingai darbuojasi, tai mes turime papildyti savo atsargas: ne tik „Stingerių“, bet ir kitos karinės technikos, įrangos, ginkluotės ir panašiai. Lietuva turi visapusiškai ruoštis“, – akcentavo jis.
Taip pat E.Gentvilo teigimu, nuo šio ryto 679 km Lietuvos siena yra nebe su Baltarusija, o su Rusija, karą pradėjusia šalimi.
Anot jo, turime galvoti gerokai plačiau, neatsieti tų klausimų.
„Mes turime sieną ne tik Kaliningrado srities ribose, bet ir buvusios Baltarusijos ribose su Rusijos Federacija. Tai aišku, kad mes turime plačiai mąstyti apie ginkluotės įsigijimą, esant reikalui “, – pažymėjo jis.
S.Skvernelis: turime remti ginklais
Opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jog frakcija pritars prezidento sprendimui Lietuvoje įvesti nepaprastąją padėtį.
To, pasak jo, reikia siekiant užtikrinti Lietuvos sienos apsaugą bei suvaldyti situaciją, „jei atsidurtume ties humanitarine krize“ ir reikėtų priimti nuo karo iš Ukrainos bėgančius gyventojus.
Lietuva, S.Skvernelio įsitikinimu, ir toliau turi remti Ukrainą ginklais, ne tik moraliai.
„Daugiau ką mes galim padaryti – būti aktyvūs tarptautinės politikos dalyviai, nes agresorė valstybė turi būti izoliuota visiškai nuo viso ekonominio sankcijų paketo iki izoliacijos ir kultūriniame, ir sportiniame, ir kitokiame lygmenyje. Tai yra nebejuokinga. Tai yra 1939 metų fašistinės Vokietijos veikimo metodai“, – komentavo politikas.
V.Mitalas: bus didžiulė dezinformacija
Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sakė, kad turime būti atsargūs ir pasiruošę.
Jis mano, kad šio karo dalis neabejotinai bus ir dezinformacinės atakos. To, taip pat kibernetinių atakų, esą galima tikėtis ir Lietuvoje.
Seimo Laisvės frakcija paprašė stabdyti Rusijos ir Baltarusijos televizijos ir radijo programų transliacijas Lietuvoje.
„Man atrodo, kad čia yra kritinis momentas. Nelaukti rytojaus, nelaukti, kol bus įvertintos visos kvazi teisinės ir kažkokios kitos situacijos bei galimybės, o padaryti tai dabar, nes šitos atakos neatsiejama dalis bus plataus masto, didžiulio masto dezinformacija. Dėl to nereikia laukti nė akimirkos“, – pažymėjo jis.
Puolimas keliais frontais
Ukrainą Rusija užpuolė ankstyvą ketvirtadienio rytą.
Agresija prasidėjo apšaudymais, Ukrainos sieną kirto Rusijos tankai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaimyninės šalies užpuolimą kreipimesi į žmones pavadino „karine operacija“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį imtis priemonių Maskvos puolimui sustabdyti ir paskelbė nutraukiantis diplomatinius santykius su Rusija.
Ukrainiečių teigimu, nuo Rusijos agresijos žuvo daugiau kaip 40 Ukrainos karių ir beveik dešimt civilių.
V.Zelenskis pateikė parlamentui patvirtinti įstatymą, kuriuo šalyje skelbiama visuotinė mobilizacija.