Tai jis teigė pirmadienį aptaręs su šalies vadovu Gitanu Nausėda.
„Kalbėjome, aišku, apie „Wagnerį“, kalbėjome apie mūsų pasiruošimą, kalbėjome apie Baltarusijos piliečių, Rusijos piliečių sulyginimą ribojimuose ir priemonėse, – žurnalistams po susitikimo sakė L.Kasčiūnas. – Tai prezidento mintis, kuri yra nesvetima man, tai šitoje vietoje noriu iš karto pasakyti, kad aš tam pritariu ir trečiadienį komitete kalbėsime apie Valstybės sienos priedangos planą, šalia to tikrai pasiūlysiu padiskutuoti ir komiteto nariams iš skirtingų frakcijų, ką mes galvotume apie ribojančių priemonių įstatymo papildymą ir Baltarusijos respublikos piliečiais.“
Jis pabrėžė, kad faktiškai tokia pati patikra pasieniečių vykdoma ir dabar.
Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.
Seimas anksčiau atmetė G.Nausėdos veto dėl numatytų laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Komiteto vadovas vylėsi, jog palaikymo tokiai iniciatyvai Seime atsiras po to, kai Baltarusijoje pradėjo veikti Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“.
„Manau, kad „Wagneriui“ atsiradus Baltarusijoje, ankstesni matymai keičiasi ir mes turim tai vertinti“, – kalbėjo jis.
Lietuvos ir Lenkijos lyderių teigimu, Baltarusijoje yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų yra dislokuoti arti abiejų šalių teritorijos. Lietuva artimiausiu metu ketina svarstyti dalies pasienio punktų su Baltarusija uždarymą, Lenkija svarsto galimybę visiškai užverti sieną su prorusiška kaimyne.
Pilietinis pasipriešinimas
Pasak L.Kasčiūno su šalies vadovu taip pat aptartas visuotinis šaukimas, komendatūrų plėtra ir įteisinimas įstatyme, pilietinis pasipriešinimas.
Seime šiuo metu svarstomos atitinkamos Karo padėties įstatymo pataisos, įtvirtinsiančios komendantūrų institucijas, jų veikimą.
Taip siekiama labiau reglamentuoti sistemą, kad neliktų neapibrėžtumo, mat praktikoje komendantūros jau pradedamos kurti. Šiuo metu paskirti visi 60 karo komendantų, jų pavaduotojai.
„Mano pasiūlymas – kitais metais padaryti masines Lietuvos pratybas, visuotines Lietuvos pratybas“, – sakė L.Kasčiūnas.
„Tai būtų (visų – BNS) komendantūrų pratybos“, – pridūrė jis.
Be kita ko, susitikimo metu aptartas ir pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas. Jį yra parengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM), tačiau pastarasis kol kas nepatvirtintas Vyriausybėje.
„Mes jį tobuliname iki tokio lygio, kad jis būtų puikus, – sakė L.Kasčiūnas. – Dabar jau įsijungė NSGK, mano komiteto patarėjai. Tikimės, kad pasieksime tokį lygį, kad Vyriausybėje jam bus pritarta pagal visus kokybės parametrus. Nereikia plano vardan plano. Reikia turėti tokį planą, kuris būtų veiksmingas.“
Pasak jo, „kai įsijungia NSKG, reikalai pradeda judėti greičiau“.
Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.
Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.
