„Mūsų laukia vienas papildomas uždavinys, kai dabar NATO rengia tuos gynybos naujus planus, kurie bus patvirtinti Vilniuje“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
„Reikia žvalgybiškai įrodyti, kas nėra sudėtinga, nes mes matome pasaulyje Rusijos grėsmę visiškai vieningai, kad dabar Rusijos paskelbti planai sustiprinti savo Vakarų apygardą, ten kurti papildomas divizijas, stiprinti save link Baltijos ir Šiaurės šalių, yra labai svarbus indikatorius, rodantis, kad mes turime sukurti tokią architektūrą gynybos ir atgrasymo mūsų regione, kad būtų atsvara šitiems Rusijos planams“, – teigė komiteto pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad rusų planus „reikia įkalkuliuoti“ į NATO už uždarų durų dėliojamas regioninių planų dėliones dar iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kuris vyks liepą.
„Čia reikės padirbėti visiems, ir Krašto apsaugos ministerijai taip pat, kad visa tai būtų įskaičiuota į NATO regioninių planų dėliones, – kalbėjo L.Kasčiūnas. – Ir tada, kai įkomponuosime į bendrą paveikslą tuos Rusijos planus, rusai nepaisant karo Ukrainoje moka atsistatinėt, gal ne tokiam technologiniam lygmeny, bet gali atsistatyti, savaime brigados buvimas čia, Vokietijos ar NATO, būtų tik laiko klausimas, būtų tikrai adekvati atsvara tam, ką planuoja rusai“.
Anot jo, tarp to, ką dabar turi Lietuva, tai yra, priskirtą vokiečių brigadą, jos vadavietę, pratybų tvarkaraštį, ir tarp strateginio tikslo, kuris yra turėti brigadą Lietuvoje, „yra daug tarpinių stotelių“, apie kurias antradienį Lietuvoje viešint Vokietijos gynybos ministrui mažai buvo kalbėta, o tai daryti būtina.
„Toj žingsnio po žingsnio taktikoj pirmas etapas galėtų būti išankstinis Vokietijos brigados ginkluotės dislokavimas čia, Lietuvoje, kad brigada galėtų esant poreikiui ateiti daug greičiau, kai ginkluotė čionai. Mes dirbame ta kryptimi, investuojame į infrastruktūrą, sandėlius, garažus, kurie pirmiausia būtų reikalingi ginkluotės išankstiniam dislokavimui“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Antras etapas, pasak komiteto pirmininko, galėtų būti brigada, kurią sudaro penki septyni batalionai.
„Tai vienas bataliono nuolatinis rotavimas čia, Lietuvoje, galėtų būti vienas uždavinių ir judėti į priekį siekiant galutinio tikslo. Tie dalykai niekur nedingę, mes dirbam, dirbam kartu su vokiečiais“, – teigė pirmininkas.
Berlynas vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyręs brigadą. Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
