Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje tarp valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujančių politikų stebėtos trintys.
L.Kasčiūnas aiškino, kad jo santykiai su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku yra darbiniai. Esą visi trys kartu su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu yra komanda.
Vis dėlto parlamentaras priminė dar Seimo kadencijos pradžioje pasakęs, kad parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebebus tiktai iš Krašto apsaugos ministerijos išeinančių įstatymų štampavimo mašina.
Anot jo, keliami ir nepatogūs klausimai.
Pavyzdžiui, politikas minėjo, kad visuotinės gynybos srityje reikia daug nuveikti.
„Ir čia aš jau norėčiau daugiau – daugiau sprendimų, daugiau darbo, daugiau pokyčio. Nes čia jau yra realus darbas“, – laidai „15/15“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Reikia atlikti namų darbus
– Norėčiau pradėti nuo klausimo apie vokiečių brigadą Lietuvoje. Diskusijos dėl jos buvo itin intensyvios ir įvertintos nevienareikšmiškai.
Štai prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad sau į kojas prisišaudėme tiek, kad patys nežinome, kokioje situacijoje atsidūrėme. Tai kur esame?
– Nemanau, kad reikia čia kalbėti apie kažkokius prisišaudymus.
Manau, reikia kalbėti apie tai, kad tiesiog tai yra labai svarbus Lietuvai dalykas.
Priešakinė gynyba yra mūsų gyvybinis interesas, vienas iš svarbių mūsų gynybos ramsčių, atgrasymo ramsčių ir, matyt, dėl to ir kyla emocijos norint, kad tai pavyktų.
Galbūt kažkur jų per daug, bet aš tikrai nemanau, kad dabar įvyko kažkas tokio, kad keistų situaciją iš esmės.
Mums dabar reikia tiesiog susistrateguoti iš naujo ir judėti į priekį.
Dabar siūlyčiau pasižiūrėti – vis tiek metų pradžia, ką mes turėjome prieš metus ir ką dabar turime daugiau – daugiau saugumo prasme.
Tai mes sąjungininkų turime daugiau. Per metus mums pavyko padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad sąjungininkų Lietuvoje daugiau atsirastų.
Mes turime labai sėkmingai šešerius metus veikiančią NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, kuriai vadovauja vokiečiai. Tai yra dar prieš šešerius metus priimtų sprendimų praktinis įgyvendinimas.
Taip pat turime, ko labai intensyviai siekėme dar praėjusių metų pirmoje pusėje, kad amerikiečiai duotų aiškų tvarkaraštį ir įsipareigojimą dėl nuolatinio rotacinio buvimo Lietuvoje.
Mes dabar tokį tvarkaraštį turime iki 2025 metų pabaigos. Amerikiečių batalionas koviškai pasirengęs, su stipria karine technika yra Lietuvoje ir rotuojasi taip, kad čia nebūtų jokių tarpų, amerikiečiai nuolat yra pas mus. Čia yra be galo svarbu atgrasymo prasme.
Na, ir pradėjome kurti vokiečių brigados visą tą, sakyčiau, buvimo Lietuvoje infrastruktūrą ir viziją.
Mums pavyko NATO viršūnių susitikime Madride įtvirtinti labai stiprų teiginį apie tai, kad tai, ką sąjungininkai turėjo čia, mūsų Rytų flange, iki šiol, galima būtų didinti iki brigados.
Tai atsivėrė galimybės įgyvendinti priešakinės gynybos principą. O jis reikalingas tam, kad reakcijos laikas trumpėtų, reikia sąjungininkų čia pat, kad galėtumėme duoti atkirtį iš karto, kad pastiprinimo strategijos irgi būtų efektyvesnės. Kad turėtumėte čia iš karto daugiau sąjungininkų.
Mes pradėjome su vokiečiais, kadangi su jais esame susisaistę per tą priešakinės pajėgų grupės buvimą ir tai yra potencialiai didžiausia sausumos pajėgų valstybė visoje Europoje, dirbti, kad atsirastų Lietuvoje brigada.
– Irgi aiškumo dėlei, nes čia ir dėl to komunikato, pasirašyto tarp G.Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, kilo visokių abejonių arba įvairių vertinimų, kaip tą komunikatą reikia suprasti.
Lietuvoje, kaip suprantu, kalbama apie tai, kad mūsų šalyje fiziškai turi atsirasti brigados dydžio vienetas.
Tuo metu vokiečiai esą mano, kad taip, kaip dabar – kad ištikus krizinei situacijai dalis karių galėtų būti permesta į Lietuvą iš Vokietijos. Tai kaip yra?
– Aš manau, kad tas komunikatas atveria kelią darant abiejų pusių namų darbus – apie juos truputėlį vėliau papasakosiu – judėti link to, kad brigada galėtų atsirasti čia, Lietuvoje.
