Jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketvirtadienį dalyvaujant Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui aptarė oro gynybos klausimus.
„Kadangi NATO viršūnių išvadose yra teiginiai apie tam tikrus oro gynybos elementus regione, reikia labai greitai nusipiešti sau paveikslą, ko mes siekiam, kad su šituo paveikslu eitumėm pas NATO ir žiūrėtumėm, ką daryt. Radarų sistema yra, akys gerai veikia, bet iki pilno paveikslo dar daug darbų laukia“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
„Supratimui, ilgojo nuotolio gynybai prieš balistines raketas žinom tokį puikių ginklą kaip „Patriot“, vienos sistemos kaina prasideda nuo vieno milijardo euro, aišku, ilgojo nuotolio (gynyba) yra NATO lygmens klausimas“, – pridūrė jis.
Anot politiko, dalimi trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų gali pasirūpinti pati Lietuva.
Seimo komiteto vadovas taip pat pabrėžė, kad NATO šalių lyderiams birželį pritarus Lietuvoje dislokuoto bataliono plėtrai iki brigados dydžio vieneto kartu bus užtikrinami ir tam tikri oro gynybos pajėgumai.
„Kas yra labai svarbu, mes turėsim čia brigadą, tai su brigados atėjimu ateina ir oro gynyba, nes taip modeliuojama visa sistema. Tai dar labiau sustiprina mūsų motyvą turėti brigadą čia ir kad ji ateitų kuo greičiau, nes su brigados atėjimu atsiranda vidutinio nuotolio priešraketinė sistema, tai iš karto dengia tam tikrą rajoną“, – sakė L.Kasčiūnas.
Lietuvos kariuomenės vadas V.Rupšys BNS sakė, kad komiteto posėdyje buvo pristatyti planai vystyti oro gynybos priemones.
„Visų pirma reikia pasižiūrėti NATO sprendimus, juose aiškiai akcentuojama oro gynyba, priešraketinė oro gynyba kaip atskira dimensija. Yra rengiami nauji regioniniai NATO gynybos planai, kurie turės būti patvirtinti kitų metų vasarą, ir ten aiškiai bus integruotos visos dimensijos, ir sausuma, ir oras, ir jūra“, – sakė generolas leitenantas.
Stiprindama oro gynybos pajėgumus Lietuva iš Norvegijos įsigijo vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemas, iš JAV bus įsigyjami nauji oro erdvės stebėjimo radarai, dronų „Switchblade“ sistemos ir tęsiamas sraigtasparnių UH-60M įsigijimas.
NATO šalių vadovai Madride birželio pabaigoje patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, esant poreikiui iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
Taip pat sutarta dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300 tūkst. karių, numatyta rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.
