Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 03 20 /17:10

L.Kukuraitis: vaiko teisių apsaugos specialistai regionuose uždirba didesnį nei vidutinį atlyginimą

Liepą turinčioje pradėti veikti naujoje vaiko teisių apsaugos tarnyboje žada dirbti mažiausiai 90 proc. dabar savivaldybėse dirbančių vaiko teisių specialistų, teigia socialinės apsaugos ministras. Lino Kukuraičio teigimu, darbo pasiūlymai pateikti visiems 375 vaikų teisių specialistams, kurie dirba savivaldybėse.
Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Ministras taip pat teigė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai regionuose jau dabar uždirba daugiau negu vidutinis atlyginimas Lietuvoje, ir būtent konkurencingas atlyginimas padeda pritraukti darbuotojus.

Iš 59 savivaldybių sulaukta atsakymų, kad kol kas 8 proc. darbuotojų nesutinka pereiti į naująją struktūrą.

„Laukiame naujausių duomenų ir tada turėsime galutinį procentą, bet bent jau dėl 89,26 proc. darbuotojų esame tikri, kad jie pereis į naują struktūrą“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį teigė ministras.

Jis Seimo nariams pristatė, kaip vyksta pasirengimas liepos 1 dieną įsigaliosiančiai naujai centralizuotai vaiko teisių apsaugos sistemai.

Pasak L.Kukuraičio, planuojama, kad naujoje struktūroje dirbs 644 darbuotojai.

Darbuotojų perkėlimo procedūros bus pradėtos balandžio 15 dieną.

"Mums reikia Vyriausybės nutarimų dėl įstaigos nuostatų ir didžiausio leistino skaičiaus. Tada mes visiems išdalinsime pareigybines instrukcijas. Kol neturime patvirtintos įstaigos struktūros ir darbuotojų skaičiaus, negalime išdalinti tų pareiginių instrukcijų. Nuo balandžio 15 d. bus kiekvienam aišku, ką jis konkrečiai darys, nes visos pareigybinės instrukcijos jau yra parengtos“, – sakė L.Kukuraitis.

Ministro teigimu, savivaldybės sutiko perduoti vaiko teisių specialistams 42 automobilius, 44 bus papildomai nuomojami.

„Tai turėtų užtikrinti poreikį tiek kasdieniu pagrindu lankyti šeimas ir užtikrinti transporto poreikį, tiek užtikrinti budėjimą, kurį mes organizuosime per budinčiuosius, o taip pat ir mobiliųjų komandų poreikį“, – tvirtino L.Kukuraitis.

Pasak jo, jau pasirūpinta darbuotojų telefonais, kompiuteriais, baldais ir kitomis darbo priemonėmis.

Taip pat L.Kukuraitis teigė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai regionuose jau dabar uždirba daugiau negu vidutinis atlyginimas Lietuvoje, ir būtent konkurencingas atlyginimas yra vienas veiksnių, padedančių pritraukti kompetentingus darbuotojus.

„Kompetencija yra turbūt svarbiausias dalykas, kuris gali šitą reformą padaryti veikiančia. (…) Mes galime surinkti pakankamai kompetentingus darbuotojus. Atsiremiam į finansinius resursus, nes žmonės į pareigas ateina pagal mokamą darbo užmokestį. Reikia pasakyti, kad dabar vaikų teisių specialistai šiuo metu jau uždirba daugiau negu vidutinis darbo užmokestis.

Reikia pasakyti, kad dabar vaikų teisių specialistai šiuo metu jau uždirba daugiau negu vidutinis darbo užmokestis.

Bent jau regionuose tai yra pakankamai aukštas darbo užmokesčio mokėjimas. Dėl to mes tikimės bent jau regionuose surinkti pakankamą kompetenciją“, – sakė L.Kukuraitis.

Pasak ministro, pavasario sesijos metu Seimui bus pateiktas svarstyti Vyriausybės įstatymų paketas, susijęs su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Parengtas ir Vyriausybės nutarimų projektų paketas – jame apibrėžta centralizuojamos ir didinamos Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatai, funkcijos ir darbuotojų skaičius.

Taip pat L.Kukuraitis sakė, kad jau parengti arba beveik parengti yra parengti įvairūs veiklos aprašai, kurių laukia savivaldybės, vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai – tai Vaikų globos centrų aprašas, Atvejo vadybos aprašas, Vaiko situacijos grėsmės lygio nustatymo ir vaiko paėmimo iš šeimos aprašai.

„Tai unifikuotas instrumentas, kuriuo turės vadovautis visi vaikų teisių specialistai, pagal tam tikrą algoritmą, kuris yra reikalingas, kad nebūtų jokių subjektyvių klaidų“, – sakė L.Kukuraitis.

Ministro teigimu, su visomis savivaldybėmis buvo vedamos derybos, kad vaiko teisių tarnybos jose galėtų pasilikti dirbti tose pačiose patalpose. 20 savivaldybių su tuo sutiko, 20 savivaldybių jau pranešė, kad su tuo nesutinka, su 20 savivaldybių derybos iki šiol vyksta.

„Kai kuriose savivaldybėse tikrai labai gerai veikia sistemos. Jau dabar vaiko teisių ir socialiniai darbuotojai veikia atvejo vadybos principu, jau dabar yra paslaugų tinklas, jau dabar visi žino, kas ką daro. Užtikrinti, kad tas bendradarbiavimas nesugriūtų, yra viena pagrindinių mūsų užduočių. Dėl to ir prašome, kad leistų pasilikti darbo vietose, kad tos darbo sutartys, partnerystės sutartys, kurios yra numatytos, tęstųsi, kad išliktų tie patys darbuotojai, nes būtent darbuotojai išlaiko bendradarbiavimą. Ar visur tai pavyks? Tikėkimės“, – sakė ministras.

Pasak L.Kukuraičio, socialinių darbuotojų, dirbančių su rizikos grupėse esančiomis šeimomis, darbo užmokestis nuo lapkričio 1 d. vidutiniškai kils 15 proc.

„Stiprinamas darbas su šeimomis. Viena iš reformos priemonių padėti šeimoms, kad jos stiprėtų ir tokiu būdu užtikrintume prevenciją vaikų paėmimo iš šeimos, nuo lapkričio 1 d. yra padidintas socialiniams darbuotojams, visiems, kurie dirba su rizikos šeimomis, darbo užmokestis 15 procentų“, – sakė L.Kukuraitis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kukuraitis

Kaip vieną kylančių iššūkių ministras nurodė netikėjimą nauja vaiko teisių apsaugos sistema.

„Tas netikėjimas, kad nauja sistema veiks, tas iššūkis yra tarp mūsų. Jis yra merų galvose, administracijos galvose, kai kurių vaikų teisių specialistų galvose. (...) Pasakysiu, kad panašiai per pusę. (...) Vieni labai užsidegę ir sako, kad gerai, seniai taip reikėjo. Kiti tuo tarpu tikrai turi daug abejonių“, – teigė L.Kukuraitis.

Po ministro pristatymo Seimo nariai galėjo užduoti klausimus. Socialdemokratas Algirdas Sysas teiravosi, ar bus plečiamas vaikų dienos centrų finansavimas.

L.Kukuraitis į tai atsakė, kad kasmet metų pradžioje, taip pat ir šiemet vaikų dienos centrai išties išgyvena krizę, negaudami finansavimo nei iš ministerijos, nei iš savivaldybių. Bet, pasak jo, finansavimas vaikų dienos centrams buvo padidintas, o vaikų dienos centrų konfederacija su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško modelio, kaip pasiekti, kad finansavimas būtų tvarus.

Konservaotrė Irena Degutienė teiravosi, iš kur iki liepos 1 d. bus rasti trūkstami budintys globėjai ir kodėl nėra parengti poįstatyminiai aktai, jei naujasis įstatymas turi įsipareigoti jau liepos 1 d.

Ministras L.Kukuraitis pripažino, kad šiose srityse yra bėdų, bet siūlė atskirti budinčių globėjų klausimą nuo pertvarkos: pasak jo, tai susiję su institucinių globos namų atsisakymu, kuris turi įvykti iki 2020 m. ir nėra tiesioginė šios pertvarkos dalis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė klausė, ar iki liepos 1 d. bus išbandytos mobiliosios grupės ir kaip bus elgiamasi tais atvejais, kai iš vienos šeimos paimami keli broliai ar seserys ir joks globėjas neturės sąlygų globoti jų visų.

Ministro teigimu, liepos 1 d. mobiliosios grupės startuos, bet pilotinio bandymo iki tol nebus spėta atlikti. O gausių šeimų vaikai, anot jo, ateityje bus perkeliami į bendruomeninius vaikų globos namus.

„Valstietė“ Rūta Miliūtė teiravosi dėl socialinių darbuotojų savivaldybėse atlyginimų – kokie resursai yra skiriami pritraukti juos prisijungti ir dirbti įgyvendinant reformą.

„Jau šiuo metu savivaldybėse yra tam tikras disbalansas darbo užmokesčiuose, kurį gauna socialiniai darbuotojai. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, daugelyje savivaldybių gauna didesnį atlyginimą negu tie, kurie dirba kitose srityse – slaugymo, paslaugų centruose ar kitur. Tai susidaro dėl to, kad socialinis darbas su rizikos šeimomis yra deleguota funkcija, ir mes, ministerija, kiekvienais metais padidinam darbo užmokestį. Ir į šias darbo vietas vietiniai socialiniai darbuotojai žiūri kaip į patrauklias. (…) Resursų šitiems socialiniams darbuotojams užteks. Klausimas, ką daryti kitiems socialiniams darbuotojams. Deramės su savivaldybėmis, kad irgi keltų iš sutaupytų lėšų ir tokiu būdu labiau balansuoti sistemą, kad visame sektoriuje darbo užmokestis kiltų“, – sakė L.Kukuraitis.

Jo teigimu, su tokiu požiūriu susiduriama maždaug pusėje savivaldybių.\Nuo šių metų liepos 1 dienos vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, o dabar savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai – šios institucijos darbuotojais.

Reformuojant vaiko teisių apsaugos sistemą numatoma ne tik centralizuoti vaiko teisių apsaugos skyrius, bet ir kurti mobilias pagalbos šeimai komandas, taip pat pavaldžias centrinei valdžiai. Jos su šeimomis dirbtų, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vaikas paimamas iš šeimos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs