– Pone Kukuraiti, jūs 12 metų dirbate Vilniaus „Carite“, aukojatės dėl kitų, panašu, dirbate už simbolinę algą. Ar ministro pareigą suvokiate kaip šios veiklos tęstinumą?
L.Kukuraitis: Iš dalies – taip. Vadovaujant „Carito“ struktūroms, kurių Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ yra apie 40, dirbome su įvairiausiomis socialinės atskirties rizikos grupėmis. Patirtis tikrai labai įvairi, sukaupėme daug žinių, kompetencijos, supratimo, kaip žmonės gyvena. Gavus kvietimą tapti ministru, teko daug ką apmąstyti. Bet yra tos kompetencijos, yra įžvalgų, vizijų, kaip pagelbėti skurde gyvenantiems žmonėms. Tai buvo tęstinis žingsnis.
– Žinių jūs turite, bet ne mažiau svarbu, kad ir pats turite penkis vaikus. Socialinė sritis yra susijusi ir su vaikais, ir su vaiko pinigais, vaiko teisių apsauga. Ar tai, kad turite penkis vaikus, palengvino jūsų apsisprendimą tapti ministru?
L.Kukuraitis: Vaikai labiau apsunkino apsisprendimą, nes turint penkis vaikus tikrai yra ką veikti derinant darbą ir šeimą. Kita vertus, gyvename didelėje šeimų bendruomenėje, matome, kaip jos gyvena ir įgyta patirtis, kas padeda šeimoms išgyventi, joms stiprėti, taip pat padeda orientuotis kalbant apie šeimos politikos gaires.
– Sakote, kad yra idėja, vizija. Ar jūs pats sau esate suformulavęs esminius momentus apie tai, kokia turėtų būti efektyviai veikianti socialinės apsaugos sistema?
L.Kukuraitis: Tai turėtų būti sistema, kuri yra ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ir visos Vyriausybės kompetencijoje. Vienas svarbiausių žingsnių – skurdo ir socialinės atskirties temas pakelti į nacionalinį lygį. Skurdo priežastys persmelkia bene visų ministerijų kompetencijas, todėl šios vyriausybės programa yra formuojama pagal tam tikras sritis – darnus žmogus, darni visuomenė ir t. t.
– Jūs kalbate apie tai, kas buvo rašyta Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje?
L.Kukuraitis: Taip. Svarbu, kad būsimoji vyriausybė ketina kartu spręsti šiuos klausimus. Manau, kad tai viena galimų sėkmės prielaidų, nes skurdą mes įveiksime tik veikdami kartu su ūkio, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ministerijomis. Pasidengiančių sričių yra labai daug.
– Esate viešai kalbėjęs, kad iki šiol gyvenate su tėvais jų namuose, kad turite seną automobilį, kuris, paspaudus šalčiams, neužsivedė. Panašu, kad esate vienas tų, kurie neskiria daug dėmesio savo paties materialinei gerovei. Jums gyvenime yra svarbesnių dalykų?
L.Kukuraitis: Taip. Tai yra ir asmeninis, ir šeimos apsisprendimas rinktis tam tikrą solidarumą su visuomene, neskubėti išsiskirti prabangos ženklais, nesiekti jų. Stengiamės su šeima gyventi orų gyvenimą, tačiau jokiu būdu ne perteklinį.
– Pone Kukuraiti, jūsų asmeniniame gyvenime yra ir gana kontraversiškų dalykų. Visi penki jūsų vaikai gimė namuose, o asmenys, padėję jūsų žmonai gimdyti, šiuo metu yra teisiami, nes užsiėmė neteisėta veikla. Klausiu jūsų kolegos Aurelijaus Verygos – ankstesnis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis vadinamuosius pribuvėjus vadino šarlatanais. Ką jūs apie tai manote?
A.Veryga: Aš nesu šalininkas sprendimo būdo, kuris dabar yra taikomas problemai spręsti. Turiu omenyje teismus, teisinį asmenų persekiojimą, jų namuose daromas kratas ir panašiai. Tai netinkamas būdas. Reikia diskutuoti. Diskusija buvo, tačiau ji buvo numarinta tikriausiai dėl tų pačių priemonių, kurios buvo pasirinktos.
Lietuva yra padariusi didžiulę pažangą mažindama naujagimių mirtingumą, tai yra vienas geriausių sveikatos apsaugos sistemos rodiklių. Galvodami apie tai, kaip neatimti iš žmogaus pasirinkimo teisės, valstybė turi įvertinti savo galimybes. Mes privalome atsižvelgti į šeimų norą gimdyti namuose, bet daug ką turime įvertinti. Šalys, leidžiančios gimdyti namuose, tuo pačiu garantuoja, kad šalia yra pagalba.
– Kai kuriose šalyse galima nusipirkti paslaugą – greitosios medicinos pagalbos budėjimą prie namų.
A.Veryga: Taip, tačiau nepamirškime, kad žmonės turi suprasti, kuo rizikuoja. Jei prie namų budi greitoji, tai dar nereiškia, kad šalia yra ir operacinė, į kurią, kilus komplikacijoms, gimdyvė tuojau pat bus pristatyta.
– Pone Kukuraiti, kokie buvo jūsų šeimos argumentai pasirenkant gimdymą namuose?
L.Kukuraitis: Kiekvienam gimdymui buvo labai kruopščiai ruoštasi. Buvo daug konsultuotasi su žmoną prižiūrinčiais specialistais. Iš tiesų, tai yra moters sprendimas, kur ji nori gimdyti. Mano žmona taip pasirinko, nes ji namuose jaučiasi saugiausiai. Aš taip pat esu už tai, kad gimdymas namuose būtų reglamentuotas.
– Pone Veryga, jūs visuomenėje esate žinomas kaip radikalus kovotojas su tam tikromis blogybėmis – rūkymu, alkoholio vartojimu, skiriate tam labai daug laiko. Pats jūs taip pat nei rūkote, nei geriate, nei mėsos valgote, esate sveikuolis. Ar tai jūsų pagrindiniai prioritetai iš to, ką visuomenė iki šiol žinojo apie jus? Ar bus ir kitų prioritetai?
A.Veryga: Jūsų išvardinti prioritetai tikrai nėra vieninteliai. Sveikatos apsauga yra daugiau nei priklausomybių kontrolė ar sveika gyvensena. Man apsispręsti dalyvauti politikoje padėjo savotiškas patikinimas, kad visuomenės sveikata bus tarp prioritetų. O žalingi įpročiai yra visuomenės sveikatos, sveikos gyvensenos objektas.
Sveika gyvensena daugybę metų buvo nepelnytai nustumta į šoną. Būtų keista, kad manimi patikėję rinkėjai staiga pamatytų, kad aš į tuos dalykus nebekreipiu dėmesio. Jie bus labai svarbūs. Kita vertus, labai puikiai suprantu, kur ateinu. Sveikatos apsaugos srityje yra daugybė klausimų.
– Efektyviai veikianti sveikatos apsaugos sistema. Kokia ji?
A.Veryga: Tai sistema, kuri užtikrina tinkamą dėmesį ligų prevencijai. Taip pat užtikrina, kad ligos būtų pastebimos kuo greičiau. Turi būti pasiekta, kad pirminė sveikatos priežiūra vaidintų pagrindinį vaidmenį nustatant ligas, suvaldant daugybę rizikų.
Labai svarbu, kad susirgęs žmogus patektų į reikiamą gydymo įstaigą ir gautų aukščiausio lygio pagalbą. Sveikatos apsaugos sistemą būtina sustyguoti. Nesakau, kad mūsų specialistai blogi, jie yra puikūs. Jų išskėstomis rankomis laukia kitose šalyse. Turime suprasti, kad specialistai yra didžiulė vertybė, ją reikia sugebėti išsaugoti.
– Pone Kukuraiti, ar jūs tą patį galėtumėte pasakyti apie žmones, kurie dirba vaikų teisių apsaugos srityje, apie socialinius darbuotojus – žmones, kurie turėtų matyti problemas, įvertinti rizikas. Ar jie tokie patys profesionalai, kaip Aurelijus Veryga kalba apie medikus?
L.Kukuraitis: Profesionalų yra labai daug. Manau, reikėtų labai stengtis, kad tuos profesionalus vertintų visuomenė. Šiuo metu socialinis darbas yra vertinamas kaip žemo statuso profesija, nors jai valstybė delegavo labai rimtą atsakomybę. Deja, socialiniai darbuotojai aplinkoje yra mažai vertinami kitų specialistų ir dėl to mes prarandame nemažą dalį valstybinio ir visuomeninio potencialo. Profesinis patikimumas, įgalinimas veikti laisviau bendruomenėse, manau, pakeistų situaciją.
