ES tariasi dėl sankcijų Baltarusijai, reaguodama į prieš kelias savaites vykusius nesąžiningus prezidento rinkimus ir po jų vykusį žiaurų teisėsaugos pareigūnų susidorojimą su protestuoti į gatves išėjusiais aktyvistais.
Vilniuje susitikęs su Suomijos kolega L.Linkevičius sakė, kad pirmas sankcijų aukšto rango Baltarusijos pareigūnams paketas turi būti parengtas Europos Komisijos pagal šalių narių pasiūlymus. Anot jo, tai sutarta šią savaitę Berlyne vykusiame neformaliame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Kokio dydžio sąrašas bus – sunku pasakyti, bet pirmas etapas nebus ypatingai toks, kokio aš galbūt tikėčiausi, bet tai yra tiek, kiek galime sutarti. Ir svarbu sutarti, kad tai ne pabaiga“, – žurnalistams šeštadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba ketina pasiūlyti įvesti sankcijas maždaug dvidešimčiai Baltarusijos pareigūnų, bet sprendimas bus priimtas ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį, šią savaitę rašė naujienų agentūra BNS.
Tuo metu Lietuva ketina įvesti sankcijas beveik 120 baltarusių – L.Linkevičius pateikė šį sąrašą patvirtinti vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas sakė, kad ES kol kas neaptarė konkrečių pareigūnų, kuriems reikėtų įvesti sankcijas. Jis taip pat pabrėžė, kad dabartiniu metu svarbiausia skatinti valdžios ir opozicijos dialogą.
Konformizmas negali būti svarbiau laikysenos, kuri turi būti grindžiama vertybėmis.
Dialogas nepavyko, bet buvo verta
L.Linkevičius taip pat konstatavo, kad bandymas pradėti Lietuvos ir Baltarusijos dialogą nedavė rezultatų.
Atkurti Vilniaus ir Minsko bendravimą žadėjo prezidentas Gitanas Nausėda, į postą atėjęs pernai.
„Manau, kad mes galime sąžiningai pasakyti, kad išnaudojome menkiausią viltį, kuomet ji mezgėsi“, – teigė ministras.
Anot jo, pastaraisiais metais ryšius su Baltarusija stiprino ir ES bei Jungtinės Valstijos, o Lietuva sekė jų pavyzdžiu.
Vis dėlto L.Linkevičius tvirtino, kad pamėginti buvo verta.
„Ar to reikėjo? Vis tiek manau, kad reikėjo. Mes turime išsaugoti kažkokią viltį. Jeigu matome (pozityvius – 15min) požymius, turime juos fiksuoti“, – kalbėjo jis.
Režimas neina į dialogą
L.Linkevičius apgailestavo, kad Baltarusijos režimas iki šiol nesutinka megzti dialogą su opozicija ir Koordinacine taryba, siekiančia surengti naujus rinkimus šalyje.
„Bėda ta, kad režimas neina į jokį dialogą. Bėda kita, kad kitos šalys, kurios gali daryti įtaką, tokios kaip Rusija, toliau tęsia paramą vadovui, kuris pakankamai susikompromitavo“, – tvirtino politikas.
Pasak jo, šios aplinkybės turėtų skatinti ES reaguoti principingai, o ne pragmatiškai.
„Konformizmas negali būti svarbiau laikysenos, kuri turi būti grindžiama vertybėmis ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis kartojo, kad Lietuva nesikiša į Baltarusijos reikalus: „Tai nėra kišimasis, kai mes sakome, kad nepripažįstame tų rinkimų. (...) Negali pripažinti žmogaus kaip vadovo, kuris nedalyvavo rinkimuose, kuriuos galėtumėme pripažinti“.
Režimui lojali rinkimų komisija teigia, kad per rugpjūčio pradžioje vykusius rinkimus A.Lukašenka surinko daugiau nei 80 proc. balsų. Opozicija teigia, kad šie rezultatai yra suklastoti.