L.Linkevičius apie nutrauktą kabelį Baltijos jūroje: „Visiškai neturėtų stebinti“

Paskelbus apie tai, kad Baltijos jūroje nukirstas Švediją ir Lietuvą jungiantis ryšių kabelis, mūsų šalies ambasadorius Stokholme Linas Linkevičius tikina, kad kol kas dar per anksti daryti išvadas, kas dėl to kaltas. Vis dėlto, neatmestina, kad prie to prisidėjo Rusija.
Linas Linkevičius
Linas Linkevičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Telia Lietuva“ atstovai žiniasklaidai teigė, kad kabelis nutrauktas sekmadienio rytą, dėl to sumažėjo interneto pralaidumas.

Vis dėlto, klientai to neturėjo pajusti, kadangi buvo panaudotos rezervinės jungtys.

Tai nutiko netrukus po to, kai buvo nutrauktas ir į Vokietiją iš Suomijos per Baltijos jūrą nutiestas ryšių kabelis.

„Visiškai neturėtų stebinti“

Lietuvos ambasadorius Švedijoje 15min teigė, kad tokie dalykai neturėtų stebinti, kadangi Rusija gali imtis tokių priemonių, siekdama įnešti chaoso.

„Visiškai neturėtų stebinti tokie dalykai, nes yra tos vadinamosios asimetrinės arba hibridinės atakos – jos tikrai neišnaudotos iš Rusijos pusės, nes tai vienintelis būdas, kaip jie gali čia sujaukti ramybę ir tą tvarumo, patikimumo jausmą“, – svarstė L.Linkevičius.

„Tai, matyt, šitų dalykų, deja, teks ir ateityje tikėtis, taip kad tai neturėtų labai stipriai stebinti“, – pridūrė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Jis pabrėžė, kad tokiais atvejais svarbu, kad tiek Europos Sąjungos, tiek NATO šalys būtų vieningos ir nustatytų, kas dėl to kaltas bei imtųsi veiksmų, kad kaltininkai jaustų to pasekmes.

„Sprendimai turi būti ne tik pareiškimais ir pergyvenimais, kaip čia dabar ta situacija susikomplikavo, bet kartu ir veiksmais“, – tikino Lietuvos diplomatas.

Provokacijų būta ir anksčiau

Jis prisiminė, kad elektros kabelio tarp Švedijos ir Lietuvos įrengimo metu irgi būta įvairių provokacijų.

„Ir jo statybai buvo trukdoma – buvo organizuojamos visokios neskelbtos karinės pratybos, šaudymai, tie laivai, kurie dalyvavo to kabelio statyboje, būdavo nuvejami nuo darbo vietos, kas kainavo ir finansinius nuostolius“, – pasakojo L.Linkevičius.

„Litgrid“ nuotr./Tiesiama „NordBalt“ jungtis
„Litgrid“ nuotr./Tiesiama „NordBalt“ jungtis

Anot jo, ši infrastruktūra turėtų būti „mūsų dėmesio centre“, kadangi ateityje tokių incidentų galima tikėtis ir daugiau.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje taip pat tvirtino apie incidentą Baltijos jūroje antradienį bendravęs su šios šalies diplomatais, tačiau švedų reakcija kol kas atsargi – neskubama su išvadomis, institucijos tiria įvykį.

„Reikia atsargiai vertinti“

Be kita ko, L.Linkevičius pabrėžė, kad atmesti, jog tai padarė Rusija, negalima, tačiau negalima atmesti ir kitų versijų, pavyzdžiui, kad kabelį atsitiktinai užkliudė laivo nuleistas inkaras.

Ambasadoriaus teigimu, atsakyti į klausimus dėl incidento padės palydoviniai laivų judėjimo duomenys.

Tuo pačiu jis svarstė, kad Rusija gali bandyti ieškoti būdų atsakyti į JAV prezidento sprendimą leisti Ukrainai smogti tolimojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijoje.

„Reikia atsakingai vertinti, nes mes neturime pagrindžiančių faktų, kad būtent taip ir buvo. Bet atmesti, kad taip buvo, irgi jokiu būdu negalime, nes tiesiog akivaizdus sveikas protas diktuoja apie tokią situaciją. Ir dabar rusai visais atvejais mėgins kažką parodyti ar pademonstruoti kaip atsaką, sakykime, į tuos paskutinius sprendimus JAV“, – kalbėjo L.Linkevičius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ilgojo nuotolio raketa ATACMS
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ilgojo nuotolio raketa ATACMS

Pasak Lietuvos diplomato, atsaką turėtų atlikti Vakarai, kadangi Rusija jau yra peržengusi „visas raudonas linijas labai daug kartų ir nesulaukė atpildo“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis