Jis teigia, kad teisinių pasekmių šis susitarimas nesukelia ir valstybės išlaiko savo migracijos politiką, o kilusias aistras dėl dokumento aiškina klaidingomis interpretacijomis.
Anot L.Linkevičiaus, Lietuva su keliomis kitomis Europos Sąjungos valstybėmis planuoja priimti pareiškimą, paaiškinantį poziciją dėl JT susitarimo.
„Mūsų požiūriu, per daug sukelta emocijų, neteisingų interpretacijų šiuo klausimu. Mūsų nusiteikimas – palaikyti šitą sprendimą, nes čia nebus pasirašoma (sutartis – BNS), bus balsuojama, tikimės papildomai priimti paaiškinantį pareiškimą“, – BNS trečiadienį sakė L. Linkevičius.
Anot ministro, svarstomas ES valstybių pareiškimas „paaiškintų aspektus, kurie kelia abejonių“. L.Linkevičius sakė negalintis įvardinti šalių, su kuriomis tariamasi dėl šio pareiškimo, kol nepriimtas sprendimas.
Jungtinių Tautų migracijos paktą atmeta Lenkija, Jungtinės Valstijos, Australija, Vengrija, Austrija ir Čekija, nuogąstaudamos, kad jis paskatins nelegalią migraciją. Bulgarija taip pat yra linkusi atmesti paktą.
Šios šalys nerimauja dėl pakto nustatos, jog nelegalių migrantų sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip „kraštutinė priemonė“, geriau ieškant alternatyvų.
Pakto kritikės teigia, jog tai neleistų vykdyti griežtos imigracijos politikos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, jog paremti migracijos susitarimą Lietuva planuoja, nes tai „yra galimybė daryti įtaką procesams, o ne atsiriboti nuo tų kausimų sprendimo“.
„Mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Reikėtų pabrėžti, ko nenumato tas susitarimas – jokių dokumentų pasirašoma nebus, tai nėra tarptautinė sutartis, ir jokių teisinių pasekmių nėra numatoma. Tą norėčiau iš karto pasakyti, kadangi viešojoje erdvėje yra daug klaidingų interpretacijų. Yra aiškiai pabrėžiama, nacionalinis suverenitetas bus išlaikytas, mes turim savo teisės viršenybę ir su migracija tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius įstatymus“, – tvirtino ministras.
Jis tvirtino, kad aistros dėl dokumento „kilo kiek netikėtai ir priežastis toms emocijoms buvo neteisingai paskleista informacija, kad šalys įsipareigos teisiškai kažką daryti, tikslinti įstatymus, buvo netgi skleidžiama nuomonių, kad (numatoma – BNS) skatinti migraciją“.
Pasak L.Linkevičiaus, susitarimą planuoja paremti apie 180 JT valstybių, o priėmus sprendimą „pasekmės yra tokios pačios visoms šalims“.
Seime yra registruotas rezoliucijos projektas, kuriuo Vyriausybė būtų raginama „nepriešinti visuomenės ir pasitraukti iš JT Pasaulinio saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties pasirašymo procedūrų“. Projektą registravo „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
Dokumentu būtų konstatuojama, kad „pakto pasirašymas gali kelti grėsmę nacionaliniam suverenitetui“.
Po pusantrų metų derybų liepią parengtą JT susitarimą dėl migracijos ketinama priimti per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.
Jame išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.
Anksčiau Lenkija ir kitos rytinės Europos Sąjungos narės Čekija, Vengrija ir Slovakija kategoriškai atmetė Vokietijos remtą ES planą po 2015 metų migrantų krizės įvesti privalomų kvotų sistemą. Birželio mėnesį ES lyderiai atsisakė šio plano, pagal kurį migrantai ir pabėgėliai būtų buvę skirstomi po visą bloką.
