„Tebėra įtampa, kadangi yra daug neaiškumų su vadinamąja tarptautine parama iš Rusijos. Manau, kad čia svarsto ir pati Rusija, kaip pasielgti. Yra visokių požymių, kurie labai kelia nerimą. Jei manoma tokiu „paprastuoju būdu“ prijungti tiesiog šalį, tai nežinau, kokios gali būti pasekmės. Tiesą sakant, ne tik pačiai Baltarusijai, bet ir Rusijai tai būtų aiškus signalas, ko gali tikėtis Rusijos žmonės, kokių metodų. Čia, manau, nėra labai palanku“, – žurnalistams po pokalbio su prezidentu, Seimo frakcijų lyderiais Prezidentūroje pirmadienį sakė L.Linkevičius.
„Matysime, kokiu keliu pasuks tiek vadovybė, tiek visi kiti. O mums labai svarbu aiškiai išsakyti savo poziciją ir konsoliduoti tarptautinę bendruomenę“, – pabrėžė jis.
Ministro teigimu, Baltarusijos atveju scenarijus nebūtų identiškas įvykiams Ukrainoje 2014–2015 metais, kadangi Baltarusijos atveju Minsko režimas kol kas neįsileidžia jokių tarpininkų, o opozicija – pernelyg susiskaldžiusi.
„Situacija nėra vienoda. Prisiminkime, kad buvo ir tarpininkavimo paslaugos, buvo norinčiųjų tą daryti, kad moderuotų tarp jų kažką. Čia nėra tas pats – ir pilietinė visuomenė, opozicija yra decentralizuota (...). Visada yra skirtumų, ar tai būtų Rožių revoliucija, ar Oranžinė, ar visai ne revoliucija. Bet akivaizdu – žmonės yra pakilime ir labai būtų neprotinga ne tik moraliai, bet ir praktiškai kalbant ignoruoti tą žmonių balsą“, – teigė jis.
Įtampa Baltarusijoje tvyro jau dvi savaites, po oficialiai triuškinančia Aliaksandro Lukašenkos pergale pasibaigusių prezidento rinkimų. Opozicija tvirtina, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, į gatves išėjo tūkstantinės minios, protestai malšinami jėga, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti.
Vykstant masiniams protestams prieš A.Lukašenkos režimą, šis sekmadienį perspėjo apie NATO grėsmę, o Gynybos ministerija pranešė, kad pirmadienį prasidės karinės pratybos šalia Lietuvos sienos.
