Ministras stebisi, jog interviu „Litovskij Kurjer“ pasirodė likus mažiau nei savaitei iki Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties dienos, žyminčios masinius lietuvių trėmimus.
„Tai yra absurdiškas pareiškimas – jis tam tikra prasme ir glumina, ir piktina, kadangi tai pareikšta praktiškai išvakarėse Gedulo ir vilties dienos, okupacijos ir genocido dienos, kuomet ją minime. Kalbėti tokius dalykus po visuotinai pripažintos mūsų šalies okupacijos, atimtos nepriklausomybės, tos žalos, kuri padaryta žmonėms ir valstybei, kalbėti apie kažkokias sumas – tai tikrai labai glumina“, – BNS sakė ministras.
L.Linkevičius sako, kad A.Udalcovo žingsnis, kai šis gegužės 8-ąją Vakarams minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą prie Lietuvos partizanų paminklo Antakalnio kapinėse padėjo gėlių, buvo „suprantamas ir logiškas“.
„O tai, kas čia dabar pareikšta, sunku paaiškinti ir logiškai, ir politiškai, ir moraliai labai sunku pateisinti tokius žodžius“, – teigė L.Linkevičius.
Jis stebisi, jog panašiu metu Latvijoje taip pat pasirodė Rusijos ambasadoriaus šioje šalyje „samprotavimai spaudai“, kuriuose „taip pat neypatingai draugiškai atsiliepiama apie latvius“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį metiniame pranešime Seime pažymėjo žiniasklaidos objektyvumo ir saugumo svarbą sakydama, jog „saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai – tai priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare“. Ji taip pat pabrėžė, kad priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje stabdantys Lietuvos „elfai“ sulaukė net tarptautinio dėmesio.
L.Linkevičius sako, kad ši Lietuvos pozicija yra „nuosekli ir nuolatinė“.
„Ši problema tikrai nebuvo pakankamai vertinama, dabar mes jau lyg suprantame hibrindinę grėsmę. Be abejo, tai susiję ir su iškreiptomis naujienomis, kurios platinamos sąmoningai, kurios susijusios kad ir su mūsų sąjungininkų buvimu čia. Visa tai – šių dienų realijos, jas reikia įvertinti kaip tam tikrą informacinį ginklą“, – sakė ministras.
A.Udalcovas interviu „Litovskij Kurjer“ pareiškė, kad Rusija nesvarstys galimo žalos kompensavimo Lietuvai už patirtą žalą sovietmečiu, ypač įvardijant tai kaip žalą dėl okupacijos. Jis tvirtino, kad Rusija pati turi teisę reikalauti 72 mlrd. dolerių už investicijas į Lietuvą sovietmečiu.
