„Daugėja to supratimo, nes anksčiau net ir nebuvo norima ta tema giliai diskutuoti, atvirai pasakius. Dabar tai aiškiai įrašyta į bendrą dokumentą“, – BNS telefonu iš Rygos sakė ministras.
Pasak jo, bendrame Baltijos Tarybos pareiškime akcentuojama, kad Europos Sąjungos (ES) kaimyninių šalių branduolinė sauga ir aplinkosauga yra neatskiriama bendrijos užsienio politikos dalis.
Anot ministro, Baltarusija raginama atnaujinti veiksmų dėl elektrinės planą, atsižvelgiant į jos testavimo rezultatus ir kitokias rekomendacijas.
„Mes tikimės, kad bus dar daugiau sąveikos šitoje srityje, bet akivaizdu, kad supratimo tikrai daugėja“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Jis teigė Baltijos šalių politikams pabrėžęs, kad ES reakcija į Astravo jėgainę formuos precedentą, pagal kurį bendrijos šalys elgsis tais atvejais, kai bloko kaimynystėje bus statomos kitos atominės elektrinės.
Lietuva nuo 2016 metų pradžios siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie baltarusiškos elektros embargo, tačiau kitos Baltijos valstybės tokių žingsnių nesiėmė. Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra teoriškai galės patekti į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.
L.Linkevičius sakė neprašęs Baltijos šalių kolegų nepirkti baltarusiškos elektros po Astravo jėgainės paleidimo.
Pastaruoju metu Lietuvos valdžios atstovai pamažu ėmė keisti retoriką dėl beveik pastatytos Astravo elektrinės – anksčiau būdavo akcentuojama, kad ji negali būti pastatyta, dabar daugiau kalbama apie jos saugumą.
Baltarusijos valdžia teigia, kad jėgainė gali pradėti veikti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ji atmeta Lietuvos priekaištus dėl nepakankamų saugumo standartų.
