„Idėja nei atmestina iškart, nei priimtina iškart. Tai yra tiesiog idėja, bet nėra sukonkretinta. Ir jei mums riekės keisti Europos sutartis, reikia tai daryti atsargiai, atsakingai ir išlaikant ES vienybę. Be to, turime įvertinti esamus mechanizmus, išnaudoti tai, ką turime dabar, kad tai efektyviai veiktų. Ir tada matysis, kiek reikia papildomai kažko“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Anot jo, dėl šios idėjos kol kas viešai nėra pasisakę euro zonos šalių atstovai, nes „tai vertintina kaip preliminarios idėjos be labai konkrečių pasiūlymų“.
Anot jo, dėl šios idėjos kol kas viešai nėra pasisakę euro zonos šalių atstovai, nes „tai vertintina kaip preliminarios idėjos be labai konkrečių pasiūlymų“.
Ministras tvirtino, kad daugiau aiškumo dėl tolesnės euro zonos ateities bus rudenį, kai Europos Sąjungos (ES) valstybės grįš prie penkių ES valstybių vadovų pateikto raporto ir siūlymų. Esą pirmiausia reikia sulaukti konkrečių gilioje krizėje esančios Graikijos įsipareigojimų vykdymo.
„Kažką kategoriškai teigti būtų ankstyva: akivaizdu, kad mums reikia labiau sutelkto ir efektyvesnio euro zonos vadovavimo. Išėjus iš šios situacijos, įveikus krizę ir išmokus pamokas, kas įvyko ir kodėl tai atsitiko, kaip to išvengti ateityje, tada galbūt atsiras ir tikrai daugiau konkrečių pasiūlymų, kaip stiprinti euro zonos valdymą“, – BNS sakė ministras.
Prieš dvi savaites F.Hollande'as viešai pristatė savo euro zonos viziją graikų krizės akivaizdoje tvirtindamas, kad 19 valstybių vienijanti euro zona turėtų steigti savo parlamentą ir vyriausybę bei bendrą biudžetą. Šiuo metu euro zonos klausimus sprendžia šalių narių finansų ministrai. Prancūzijos prezidento teigimu, naujas euro zonos valdymo modelis reikalingas, nes valstybių parlamentai „yra pernelyg atitolę nuo sprendimų“ ir žmonės jaučiasi marginalizuoti.