Susitikęs su Turkijos ambasadore Vilniuje, ministras pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai remia Turkijos europinės integracijos pastangas. Anot L.Linkevičiaus, būdama NATO nare, Turkija vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant transatlantinės erdvės saugumą, taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį kovojant su nelegalia migracija ir terorizmu.
„Turkija išgyvena tikrai sunkų laikotarpį. Be to, visi prisimename, kad pučo naktį buvo išsakyta tvirta parama demokratiškai išrinktoms institucijoms ir pasmerkti sąmokslininkai. Perversmas nėra demokratinei visuomenei priimtinas metodas“, – 15min teigė L.Linkevičius.
Kartu ministras pabrėžė, jog Ankara turi laikytis įstatymo viršenybės principo.
„Pabrėžiame, kad labai svarbu, jog veiksmai, siekiant likviduoti bandymo įvykdyti perversmą pasekmes, būtų atliekami laikantis įstatymo viršenybės ir tarptautinės teisės“, – pridūrė ministras.
„Turkija yra NATO sąjungininkė ir kandidatė įstoti į ES. Ši šalis nepaprastai svarbi visame regione ir su ja reikia kalbėtis, – 15min teigė L.Linkevičius. – Su ambasadore būtent ir kalbėjomės apie tai, kad atlėgus emocijoms reiktų pažvelgti į galimybes atkurti dalykišką dialogą.
Aišku, tuo pačiu būtina atkreipti dėmesį į mums, ES nariams, svarbius aspektus – ketinimus grąžinti mirties bausmę, skaidrumą, teisines priemones. Mums ypač aktuali situacija dėl Turkijos žiniasklaidos.“
Ši Lietuvos pozicija gali būti vertinama kaip bandymas atsverti griežtą kritiką iš kai kurių kitų ES šalių, kritikuojančių Ankarą dėl valymų po perversmo. Austrija neseniai pagrasino blokuoti derybas dėl Turkijos narystės ES, o ES pareigūnai perspėja, kad Turkija negaus bevizio režimo, jei neužtikrins žmogaus teisių.
Turkija atkerta, kad ES neįvykdžius finansinių įsipareigojimų ir nepatvirtinus bevizio režimo Ankara neįgyvendins susitarimo stabdyti pabėgėlių srautus iš Turkijos į Graikiją. Susitarimo žlugimas gali lemti naują migrantų bangą į Europą. Turkija pastaruoju metu taip pat siekia pagerinti santykius su Rusija.
