„Tokiais pareiškimais (Rusijos valdžia) dar kartą mėgina supriešinti mūsų – Rusijos ir Lietuvos – visuomenes, juoba, kad mes pamename Rusijos visuomenės reakciją po Sausio13-osios, kai beveik milijonas rusų išėjo į gatves protestuoti prieš tuometinės kariuomenės veiksmus prieš taikius gyventojus, ir tokia buvo visuomenės reakcija“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Rusija Sausio 13-osios byloje ignoruoja Lietuvos teisės pagalbos prašymus, bet pati imasi tyrimo, kurį atliks Visuomenės rūmai, t. y. prezidento Vladimiro Putino įsaku suformuota institucija. Pasak L.Linkevičiaus, tai tik įrodo siekį „politizuoti konkrečią kriminalinę bylą“.
„Iki šiol Rusija ignoravo daugkartinius Lietuvos teisinės pagalbos prašymus, galbūt tuo (tyrimu) norima nukreipti dėmesį nuo bylos nagrinėjimo. Šiuo požiūriu nenoras bendradarbiauti ir suteikti teisinę pagalbą iš vienos pusės, o iš kitos pusės – bandymas kažką propagandiško organizuoti, (...) yra siekis politiniu įrankiu politizuoti konkrečią bylą. Tai neperspektyvu ir nėra teisiškai korektiška“, – sakė ministras.
„Atkreipčiau dėmesį, kad tas komitetas, Visuomenės rūmai, galima teigti, irgi politikos įrankis, nes suformuota prezidento įsaku, apie 40 žmonių, ir siūlo pats prezidentas“, – akcentavo L.Linkevičius.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad balandžio pradžioje bus rengiami klausymai, susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų sausio 13-osios byla, o Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13-ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo.
„Iš tiesų balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai. Laikome šią iniciatyvą savalaike“, – interviu agentūrai „Rusija šiandien“ penktadienį sakė M.Zacharova. Jos pasisakymas paskelbtas oficialioje Rusijos URM svetainėje.
Rusijos URM atstovė Sausio 13-osios įvykių bylos nagrinėjimą sukritikavo vos tik jam prasidėjus Vilniaus apygardos teisme sausio pabaigoje. Lietuvos URM tąkart atmetė Maskvos kaltinimus dėl šališkumo teigdama, jog būtent Rusija politizuoja šį procesą.
Rusijos URM atstovė Sausio 13-osios įvykių bylos nagrinėjimą sukritikavo vos tik jam prasidėjus Vilniaus apygardos teisme sausio pabaigoje.
1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę baigė skelbti kaltinamųjų parodymus. Buvo perskaityti maždaug 60 kaltinamųjų, kurie gyvena Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, parodymai. Šie kaltinamieji atsisako atvykti į teismo procesą Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama jiems už akių.
Antradienį teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Parodymus duos Lietuvoje esantys sulaikyti Rusijos piliečiai – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
