Į Seimo NSGK posėdį buvo pakviesti VRK, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC), Valstybės saugumo departamento (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai. Jie pristatė informaciją dėl rizikų, susijusių su rinkimų sistemos apsaugos valdymu, ir panašiai.
Tačiau tik VRK informacija buvo vieša. Saugumo tarnybų atstovų Seimo NSGK paruošta informacija yra slapta, su ja galėjo susipažinti tik parlamentarai ir kiti tam teisę turintys asmenys.
Didelių bandymų kištis į rinkimus nefiksavo
VSD direktorius Darius Jauniškis atsakė tik į kelis žurnalistų klausimus.
Klausiamas, ką pasibaigus pastariesiems trejiems rinkimams reikėtų stiprinti, keisti, jis teigė, kad viskas yra teisingame kelyje. Kylančios rizikos smarkiai sumažintos.
„Kaip aš ir minėjau, mes nefiksavome kokių nors didelių bandymų ar kokių nors drastiškų intervencijų į tą visą rinkimų procesą“, – kalbėjo VSD vadovas.
D.Jauniškis priminė, kad prognozuota, jog Rusija ir nedraugiškos jėgos kišis į rinkimus, tačiau šįkart to nebuvo.
„Tos prognozės yra būrimas iš kavos tirščių: gali būti taip, gali būti kitaip. Matyt, kitur buvo prioritetai sudėlioti. Galbūt daugiau į Europos Parlamento rinkimus“, – sakė jis.
Tam tikras „pilkąsias zonas“, susijusias su rinkimais, kurias reikėtų sutvarkyti, D.Jauniškis sakė įvardysiąs Seimo NSGK. „Vis dėlto yra ta slapta dalis, kur, ko gero, mes pristatysime būtent tas „pilkąsias zonas“, bet, atsiprašau, tai kol kas nevieša“, – aiškino VSD direktorius.
Reikėtų 5 tūkstančių kompiuterių
Kaip didžiausią grėsmę L.Matjošaitytė nurodė tai, kad rinkimų komisijų nariai, kurių visoje Lietuvoje yra apie 14 tūkstančių, rinkimų rezultatų suvedimui naudoja savo asmeninius kompiuterius.
„VRK mes negalime nupirkti tų kompiuterių. Tai būtų didelės išlaidos ir tada klausimas, kur mes juos turėtumėme tuos 4–5 metus saugoti. Kalba eitų apie 5 tūkstančius kompiuterių. Buvo svarstoma, galbūt reikėtų tuos kompiuterius išsinuomoti. Vėlgi išlaidos yra labai didelės. Yra tam tikrų kitų sprendimų, dėl kurių irgi kalbamės su Krašto apsaugos ministerija, kaip galėtumėme tuos dalykus išspręsti. Tačiau čia yra ta rizika, kuri turėtų būti minimalizuota, ir jos iš viso neturėtų būti“, – Seimo NSGK posėdyje sakė VRK pirmininkė.
Prieš internetinį balsavimą
Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas domėjosi, kaip, atsižvelgus į išaiškėjusias tam tikras spragas, tarkime, tai, kad rinkimų komisijų nariai rinkimų rezultatams suvesti naudoja asmeninius kompiuterius, L.Matjošaitytė vertintų balsavimo elektroniniu būdu perspektyvas.
Ji sakė, kad, atsiribojus nuo to, kad yra VRK pirmininkė, jos asmeninė nuomonė yra ta, jog, žvelgiant į visas grėsmes, ji nepalaiko internetinio balsavimo.
„Paprastas pavyzdys. Mes žvelgiame į Vakarų demokratines valstybes, lygiuojamės į jas, ieškome gerų pavyzdžių, gerų praktikų – ir kur yra Vakarų demokratinėse valstybėse įteisintas internetinis balsavimas? Ten yra ir daugybė žmogiškųjų resursų, ir pačių geriausių protų, finansinių galimybių, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nėra internetinio balsavimo. Tai, matyt, irgi susiję su tam tikromis grėsmėmis ir rizikomis. Kuo toliau, tuo, turbūt tikėtina, turėsime daugiau ir įvairesnio pobūdžio rizikų, grėsmių, atakų, tos atakos mutuos“, – kalbėjo L.Matjošaitytė.
Kuo toliau, tuo, turbūt tikėtina, turėsime daugiau ir įvairesnio pobūdžio rizikų, grėsmių, atakų, tos atakos mutuos.
Reikalingi įstatymų pakeitimai
Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas L.Matjošaitytės teiravosi apie komiteto vykdytame parlamentiniame tyrime dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams bei sprendimų priėmėjams išryškėjusius neteisėto poveikio aspektus: nemokamą reklamą, nuolaidas, sąskaitų apmokėjimą, fizinių asmenų paramą.
„Tada buvo kalbama apie tai, kad institucijos nesureagavo laiku, nesuveikė sistema, kad mes turėjome reikalą jau su pasekmėmis, neužkardėme kažkur. Tai kaip dabar jūs matote tą situaciją?“ – klausė jis.
Pasak L.Matjošaitytės, iš teisinio reguliavimo pusės situacija yra tokia pati. Nors VRK siūlė įstatymų pakeitimus, Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė, Teisingumo ministerija parengė įstatymų pakeitimų projektus, jie nevirto įstatymu, tos nuostatos neįsiteisėjo.
„Tačiau VRK, kaip mes matome, būtų labai svarbu gauti realiu laiku informaciją apie paskleistą politinę reklamą, kad būtų deklaruojama, pavyzdžiui, per 10 dienų nuo paskleistos informacijos, VRK pateikiama ta informacija. Nes dabar mes žinome, kad galima deklaruoti ir pateikti visas ataskaitas ir dokumentus po rinkimų per 85 dienas. Tai yra didžiulis laikotarpis ir tai yra pilkoji zona, kurią reikėtų sutvarkyti.
Jeigu mes matytume iš karto, kokia yra situacija, galbūt įstatymų leidėjas numatytų, kad tiesiog, jeigu viršijamas limitas kiek nors procentų, galbūt VRK galėtų priimti sprendimą, kad atitinkamas kampanijos dalyvis negalėtų prisiimti tam tikrų finansinių įsipareigojimų ir t.t. Tai tie visi dalykai buvo siūlyti ir aptarti. Matyt, dabar yra puiki proga, tiesiog įsivertinus ir šiuos rinkimus, grįžti prie tų įstatymų projektų ir juos svarstyti ir priimti, kad 2020 metų rinkimuose mes turėtume kitokią situaciją“, – sakė L.Matjošaitytė.
Jos teigimu, kyla įvairių klausimų, kai VRK rinkimų laikotarpiu turi informacijos tik apie tai, kas yra deklaruota paties kandidato ar kampanijos dalyvio, informacijos, atėjusios iš visuomenės informavimo priemonių apie stebėsenos rezultatus.
„Tačiau tas skirtumas yra didžiulis. Ir jeigu mes pasižiūrėtume visuomenės informavimo priemonės deklaruojamus, kad ir galimai yra paskleista tos politinės reklamos, arba mes iš stebėsenos matome – perkame stebėsenos paslaugas iš TNS bendrovės, kad, pavyzdžiui, paskleista reklamos yra už 500 tūkstančių, nors deklaruota yra tik už 800 eurų. Susidaro paradoksali situacija, kai mes nežinome, kaip yra iš tiesų. Prievolės deklaruoti visko nėra, mes negalime pareikalauti, nes įstatymas suteikia tokius terminus ir toje vietoje, matyt, reikėtų žiūrėti. Kitas dalykas, turėtų būti skelbiami ir visi žiniaraščiai, ir viskas viešai. Per tą viešumą mes turėsime didesnį skaidrumą“, – pabrėžė VRK pirmininkė.
Susidaro paradoksali situacija, kai mes nežinome, kaip yra iš tiesų. Prievolės deklaruoti visko nėra, mes negalime pareikalauti, nes įstatymas suteikia tokius terminus ir toje vietoje, matyt, reikėtų žiūrėti.
