Ji teigė, kad iki šiandien dienos 7 val. ryto už pretendentus į prezidentus pasirašyta 63 tūkst. kartų.
„Jeigu mes palygintume su 2014 metais, kiek mes turėjome iš viso elektroninių parėmimų pretendentų, buvo 49 tūkst. per visą laikotarpį, kuris truko daugiau kaip vieną mėnesį“, – dėstė VRK pirmininkė ir pridūrė, kad elektroninis kandidatų parėmimas yra gerokai išaugęs.
Išdavė papildomų parašų rinkimo lapų
Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose renka parašus ir popieriniu variantu.
„VRK gauna kreipimųsi dėl papildomų parašų rinkimo lapų išdavimo, – teigė L.Matjošaitytė. – Taip, kad parašų rinkimas šiuose prezidento rinkimuose, šioje kampanijoje sumuš visus rekordus, kokius tik esame matę.“
Anot VRK pirmininkės, keletui pretendentų į prezidentus iki reikiamos parašų surinkimo ribos trūksta taip pat nedaug.
Antradienį VRK pretendentams į prezidentus išdalijo parašų rinkimo lapus, taip pat atsirado galimybė už juos pasirašyti specialiame puslapyje Rinkejopuslapis.lt.
Tiesa, pradžia nebuvo sklandi – dėl didelio rinkėjų aktyvumo kurį laiką svetainė buvo nepasiekiama.
Diskusijos dėl elektroninių paslaugų išplėtimo kol kas bergždžios
Antradienio vakarą konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė jau buvo surinkusi reikiamą parašų skaičių – 20 tūkst. Apie tai daugiau skaitykite čia.
Klausiama, ar įmanoma, kad kada nors pasirašytume tik elektroniniu būdu, L.Matjošaitytė tikino, kad viskas įmanoma, tik klausimas kada.
„Elektroninis pasirašymas, elektroninis balsavimas, internetinis balsavimas – apie tai Lietuvoje diskutuojame daugiau nei 10 metų ir tos diskusijos baigiasi diskusijomis“, – dėstė ji, pridurdama, kad prieš kiekvienus visuotinius rinkimus šios diskusijos atsinaujina.
„Ar internetinis balsavimas sprendžia tas problemas, kurias mes tikimės išspręsti internetiniu balsavimu: aktyvumas, galimybė patogiau balsuoti rinkėjams, gyvenantiems užsienyje? Čia yra matyt didelis klausimas“, – svarstė VRK pirmininkė. Šiuo klausimu taip pat, anot jos, reikėtų atkreipti dėmesį į kibernetinių atakų grėsmę, „nedraugiškų valstybių“ elgesį.
„Saugumas turėtų būti pirmoje vietoje“, – tvirtino L.Matjošaitytė.
Ragina nepamiršti savivaldos rinkimų
Ji taip pat ragino nepamiršti, kad jau kitą savaitę Lietuvoje vyks savivaldos rinkimai. Išankstinis balsavimas prasidės trečiadienį–ketvirtadienį, o balsavimo apylinkėse – sekmadienį.
„Visiems mums turėtų būti didesnė aktualija savivaldybių tarybų rinkimai. Taip, parašų teikimas ir rėmimas pretendentų į kandidatus dar tęsis iki kovo 28 dienos. O savivaldybių tarybų rinkimai – kovo 3 dieną“, – dėstė VRK pirmininkė ir kvietė rinkimuose dalyvauti aktyviai.
Kol kas, anot L.Matjošaitytės, rinkimams ruošiamasi sklandžiai.
„Savivaldybių tarybų rinkimai yra už savaitės. Tai yra aktualija, apie kurią labai smarkiai tylime“, – po susitikimo žurnalistams dėstė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot jo, informacijos apie savivaldos rinkimus viešinimas yra problema.
„Mes dabar visą laiką kalbame, ir pažiūrėkite jūs kalbate, visada apie prezidentinius rinkimus ir apie referendumus. O tai, kad už savaitės bus savivaldybių tarybų rinkimai, labai žiniasklaidoj tylu“, – aiškino Seimo pirmininkas. Jo įsitikinimu, tam žiniasklaida turėtų skirti daugiau dėmesio.
Planuojama keisti reglamentavimą
Anot V.Pranckiečio, pasibaigus kovą vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams reiktų koreguoti teisės aktus siekiant, kad rinkimai būtų organizuojami sėkmingiau.
„Tarkime, dėl deklaruotos vietos ir gyvenamosios vietos. Dėl darbo vietos ir rinkimų vietos, nes tarkime dirba žmogus valstybės išsiųstas kur nors misijoje ir jis pretenduoja rinkimuose į tarybą“, – apie tai, kaip bus siūloma keisti rinkimų reglamentavimą, kalbėjo Seimo pirmininkas.
Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kovo 3 dieną, prezidento rinkimai ir referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo bei dvigubos pilietybės instituto išplėtimo planuojami gegužės 12 dieną.
Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną.
