Už nepasitikėjimą L.Matjošaityte slaptame balsavime pasisakė 58 Seimo nariai, prieš 65, susilaikė trys parlamentarai. Tam, kad VRK vadovė būtų turėjusi apleisti savo postą reikėjo 71 Seimo nario nepasitikėjimo.
Kalbėdamas po balsavimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad konservatoriai nežada atšaukti savo atstovo VRK, tačiau tarsis su teisininkais ir skųs kai kuriuos abejotinus sprendimus teismui.
„Seimas padarė klaidą ir norint tą klaidą taisyti, gali tekti skųsti kai kuriuos VRK sprendimus teismui“, – sakė vienas opozicijos lyderių, prasitardamas, kad „Naisių vasaros“ serialo ir „Naisių žemės“ laikraščio pavyzdžiai atrodo kaip politinė reklama ir taip turėtų būti vertinami.
Konservatoriai kovą perkels į teismus
Kalbėdamas apie galimą savo siūlyto nario Viliaus Semeškos atšaukimą iš komisijos, G.Landsbergis pabrėžė, kad tokio atstovo turėjimas suteikia galimybę gauti informaciją ir sekti komisijos darbą, nepaisant įtarumo atmosferos.
„Manau, kad jei iš šešių parlamentinių frakcijų keturios išreiškė nepasitikėjimą, tai labai rimtas signalas, kad kažkas nėra tvarkoje su ta institucija. Valstiečių vadovai galėjo į šį klausimą pažiūrėti ne kaip į politinės pozicijos gynybą, suprasti, kad tai nėra jų ministras, o visų Lietuvos partijų, organizacijų atstovas, nepriklausomas arbitras“, – pažymėjo jis.
Tai nereiškia, kad dabar pasitikėsime, nes pralaimėjome.
Tolesnius opozicijos veiksmus riboja tai, kad dar kartą inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo VRK vadove bus galima tik kitoje Seimo sesijoje.
„Tai nereiškia, kad dabar pasitikėsime, nes pralaimėjome. Tas nepasitikėjimas liko ir jis liko kartu apgailestavimu, kad valdantieji neįsiklausė į tuos argumentus“, – pabrėžė jis, pridurdamas, kad toliau bus imamasi teisinių priemonių ir laukiama naujos galimybės balsuoti.
Primindamas, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje buvo užsiminta apie galimą Rusijos kišimąsi į rinkimų procesą, konservatorių lyderis svarstė, ar VRK komisijos vadovei pavyks su tokia sudėtinga užduotimi susidoroti.
„Jei kyla įtarimas, kad VRK nesugeba atsispirti Naisių gandrams, tai ar ji bus pajėgi atsispirti Rusijos įtakai“, – retoriškai klausė G.Landsbergis.
Liberalai plano neturi
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad liberalai neturi konkretaus atsarginio plano.
„Mano manymu, komisijos pirmininkė dabar privalo tartis su komisija ir organizuoti darbą taip, kad nekiltų nepasitikėjimo, kuris tikrai turėjo pagrindo“, – sakė jis, pabrėždamas, kad pirmiausia būtina užtikrinti artėjančių rinkimų sklandų organizavimą.
Kalbėdamas apie abejonę sukėlusius tyrimus, E.Gentvilas pabrėžė, kad liberalai stebės, ar bus laikomasi sąžiningų standartų.
„Kaip liberalų atžvilgiu taikomi, taip ar bus taikomi tie patys standartai ir kitiems“, – sakė LRLS lyderis.
„Ji turi galimybę pataisyti savo reputaciją, jei matysime, kad bus dirbama taip pat, kaip mūsų atžvilgiu“, – pažymėjo E.Gentvilas.
Jo teigimu, komisijos vadovės darbas nebus vertinamas geriau todėl, kad ji liko savo pareigose. Šis Seime inicijuotas balsavimas buvo savotiškas perspėjimas, kad į VRK darbą bus žvelgiama dar atidžiau.
Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas: „Priežasčių atšaukti narius nėra“
Lietuvos teisininkų draugijos, skiriančios du VRK narius, pirmininkas, profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius teigė, kad priežasčių atšaukti narius dėl visuomenėje kylančių abejonių nėra.
„Mes tikrai kol kas nereaguosime. Mūsų nariai dirba tvarkingai. Vien todėl, kad pareiškiamas nepasitikėjimas, balsuojama Seime, mes nematome priežasties reaguoti“, – teigė V.Nekrošius.
„Visų aplinkybių nežinau, tad vien tik remiantis tuo, kas yra viešojoje erdvėje, nesiimčiau vertinti“, – kalbėdamas apie VRK gebėjimą organizuoti savo darbą sakė jis.
„Jei žmogus nėra nepriklausomas, tai ateity pamatysime sprendimus, kurie parodys tai. Pagyvensim – pamatysim“, – sakė Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, pabrėždamas, kad draugija tik deleguoja savo narius, o juos tvirtina Seimas.
