Vieni sutvarkytoje Lukiškių aikštėje norėtų matyti memorialą laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais, kiti įsitikinę, kad čia turėtų stovėti Vytis.
Pasak VDU profesoriaus L.Mažylio, mums visiškai nereikėtų priešintis: „Turime erdvę sutarimui daugybėje sričių, ir tai juk susiję su istorijos supratimu, interpretavimui. Mažiausiai reikėtų tokio supriešinimo, apie kurį kalbame.“
Jo teigimu, susidūrėme su fenomenu, kai kiekvienas būtinai nori pasakyti savo nuomonę, kartais – labai kategorišką, apie tai, kaip turėtų atrodyti Lukiškių aikštė.
„Komentuodami sureikšminame, kad vienas mano, jog turi būti partizanams skirtas paminklas, kitas – kad tik Vyčiui. Atsiranda supriešinimas ir, mano nuomone, jis tiesiog betikslis. Abi idėjos yra iš tiesų labai svarbios, ir nuvertinti bent vieną jų nebūtų gerai. Mano nuomone, pats supriešinimas buvo betikslis ir be reikalo mus skaldantis. Turėkime savyje jėgų nutolti nuo šito susipriešinimo ir dar kartą pažvelkime į situaciją ramiai. Gal tada protingi ir apgalvoti sprendimai ateis patys“, – siūlo L.Mažylis.
Profesoriaus teigimu, atminčių įamžinimo problema nėra paprasta ir lengvai išsprendžiama. Be to, pasak L.Mažylio, Lukiškių aikštė – ne vienintelė erdvė [statyti paminklus], jų yra daugiau, todėl galimi subalansuoti sprendimai.
„Problemos visada buvo, yra ir liks. Visada bus įgaliotų institucijų ir komisijų, kuriose taip pat bus daug skirtingų nuomonių. Ir visuomenėje bus skirtingų nuomonių. Todėl linkėčiau į viską pažvelgti nuosakiai, ramiai ir be susipriešinimo“, – LRT.lt dėstė L. Mažylis.
A.Anušauskas: laisvės kovotojai nebuvo bunkerių mėgėjai
O laisvės kovotojai nebuvo bunkerių mėgėjai. Tai – tik laikina jų slėptuvė, kartais virsdavusi kapu, – sakė A.Anušauskas.
Parlamentaras istorikas Arvydas Anušauskas teigia, kad ginčuose dėl Lukiškių aikštės paminklo labiausiai pamiršti patys laisvės kovotojai ir jų auka.
„A.Ramanauskas-Vanagas rašė: „Kad ateityje lietuvis galėtų susidaryti bent apytikrį vaizdą, kaip pliksermėgis jo brolis mylėjo tėvynę, už jos laisvę sunkiai kovojo ir garbingai mirė. Mūsų bendras pageidavimas, kad tada, kai Lietuva atgaus laisvę, kiekviename miestelyje toje vietoje, kuri buvo skirta partizanų lavonų niekinimui, būtų pastatytas kryžius ir paminklas, kuriame būtų parašyti tokie žodžiai, kokių partizanai nusipelnė.“
Ar tikrai aikštės projekto autorius ir tiesiantys jam raudoną kilimą žino, kad labiausiai okupantai niekino Lietuvos valstybingumo simbolius? Juos šaudė, plėšė, sprogdino, degino... Kad partizanai net vieną apygardą pavadino Vyčio vardu? Be šito supratimo bus tik paminklas dideliam šnipštui. O laisvės kovotojai nebuvo bunkerių mėgėjai. Tai – tik laikina jų slėptuvė, kartais virsdavusi kapu. Tie Vanagai labiau mylėjo gyvenimą ir laisvę...“ – teigia A.Anušauskas.
Kaip skelbė BNS, Kultūros ministerijos skelbtą memorialo konkursą laimėjo skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas, pagal kurį aikštėje bus įrengta į Gedimino prospektą orientuota kalva. Idėjos autoriaus teigimu, Lukiškių aikštė, pagal jo sumanymą, būtų atvira erdvė, o joje žaidžiantys ar piknikus rengiantys žmonės įprasmintų laisvės idėją. Antroje vietoje likusią Arūno Sakalausko realistinę Vyčio skulptūrą jau sako norintis perimti Kaunas: savivaldybės vadovybė paskelbė besideranti dėl skulptūros statybų Kaune.
Lukiškių aikštės memorialo nugalėtoją rinko žmonės ir komisija. Už A.Labašausko projektą balsavo septyni iš devynių komisijos narių. Vienas balsas atiteko realistinei skulptoriaus A.Sakalausko Vyčio skulptūrai. Dar vienas komisijos narys balsavime nedalyvavo. Visuomenės balsai tiek už bunkerius primenantį memorialą, tiek už Vyčio idėją pasiskirstė beveik po lygiai – už abu atiduota beveik po 12 tūkst. balsų, o Vyčio projektas pirmavo vos 50-čia balsų.
Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.
