„Tikiuosi vadovauti, tikiuosi sutelkti grupę, turiu paramą Vytauto Didžiojo universiteto rektorato“, – po susitikimo su šalies vadove Dalia Grybauskaite pirmadienį žurnalistams sakė L.Mažylis.
Jis teigė, kad norėtų plėtoti politologinius valstybės atkūrimo laikotarpio tyrimus.
„Kadangi aš – politologas, nepriskiriu savęs istorikams, tai aš, žinoma, tuo kampu žvelgsiu į reikalus“, – teigė mokslininkas.
„Mano supratimu, rezultato svarba būtų ta, kad mes save pamatytume būtent iš Vokietijos to meto politinio spektro taško žiūrint. Dabar yra atsitikę taip, kad mums atrodo, kad čia mes, lietuviai, ir buvo tokie vokiečiai tada. Nieko panašaus. Reikia, pavyzdžiui, ištyrinėti daug išsamiau Vokietijos politinį spektrą to meto – tai viena trajektorija. Toliau nėra pilnai ištyrinėti reikalai, susiję su Brest-Litovsko taikos sutarties pasirašymu (...). Nueinančios jėgos, kurios veikė – Austrijos-Vengrijos imperija, suirusi Rusijos imperija, bolševikų valdžia – čia yra beribė erdvė politologiniams tyrimams“, – dėstė jis.
L.Mažylis, be kita ko, sakė, kad Lietuvoje mokslininkai gauna per mažai paramos savo tyrimams, ir apgailestavo, kad dėmesys jiems dažnai būna tik proginis.
„Čia negaliu apgailestauti, kad proginė (parama), nes proga išskirtinė ir ta trajektorija yra pasirinkta teisinga. O plačiau žiūrint tenka apgailestauti, tikrai tenka, nes tas finansavimas moksliniams tyrimams, kokie jie bebūtų, nepykite už žodį, jis yra skurdus. Čia sutinku su visais tais, kurie taip kalba“, – teigė profesorius.
L.Mažylis 1918 metų nepriklausomybės aktą surado praėjusią savaitę Berlyne.
Prezidentės teigimu, profesorius L.Mažylis yra geriausias įrodymas, kaip atkaklus darbas ir entuziazmas gali duoti apčiuopiamų vaisių, kuriais šiandien džiaugiasi visa Lietuva. Šalies vadovės teigimu, šis L.Mažylio atradimas turėtų tapti impulsu valstybei investuoti į tolimesnius šio istorijos laikmečio tyrimus, sakoma Prezidentūros po susitikimo išplatintame pranešime.
Pasak valstybės vadovės, surastas Lietuvos nepriklausomybės akto originalas visą šalį įtraukė į valstybės šimtmečio laukimą. Tai išskirtinė proga visai Lietuvai dar kartą įsisąmoninti ir įvertinti šios datos reikšmę bei suprasti, kad kuriant šimtmečio Lietuvą kiekvienas žmogus yra labai svarbus, sakoma pranešime.
Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę sutarė, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rastas aktas bus eksponuojamas Lietuvoje, o ateityje bus svarstomos galimybės perduoti dokumentą.
Istorikai mano, kad šį dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma.
