L.Pernavas: dėl išskirtinių atvejų nereikėtų nurašyti Pranešėjų apsaugos įstatymo

„Aš tik tai nežiūrėčiau į tuos išskirtinius atvejus, kad dėl to mes turime nurašyti visą šitą įstatymą, visą tą vykstantį procesą“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį transliuotame interviu sakė L.Pernavas.

Anot jo, yra daug atvejų, kuomet šis įstatymas veikia, todėl svarbu matyti teigiamą pranešėjų instituto duodamą rezultatą.

„Jeigu mes matome kažkokius trūkumus, bus atlikti tyrimai, galima diskutuoti, galvoti, kaip tą situaciją taisyti, aš irgi turiu keletą pastebėjimų arba keletą klausimų, kur aš galvoju, kad jie yra taisytini“, – kalbėjo L.Pernavas.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Jis įsigaliojo 2019 metais.

Apie pranešėjų apsaugą vėl imta kalbėti po vasarį pasirodžiusios žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“. Joje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamente (VSD) užėmusio pareigūno liudijimas apie 2018 metais gautus žodinius pavedimus tikrinti dabartinio prezidento Gitano Nausėdos, tuo metu kandidatavusio į šį postą, komandą ir rinkėjų sąrašą.

Apžvalgininkas ir politikos analitikas Marius Laurinavičius kovo pradžioje paviešino šio pranešėjo tapatybę, nurodydamas, kad tai – dabartinis sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Gailius. Pareigūnas išėjo iš darbo departamente jame pradėjus struktūrinę reformą.

Prezidentas Gitanas Nausėda L.Pernavo kandidatūrą į STT vadovus pateikė gegužę, jai dar turės pritarti Seimas.