„Konkretus sprendimas inicijuoti greitųjų testų įsigijimą ir įpareigoti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) įgyvendinti šį pirkimą buvo priimtas operacijos vadovo“, – delfi.lt praėjusią savaitę įrašytame interviu sakė L.Savickas.
„Aurelijaus Verygos. Esant ekstremaliai situacijai, pagal įstatymą, tokią teisę turi ir sprendimą gali priimti operacijos vadovas. Jo sprendimu nacionalinė laboratorija buvo įpareigota greitųjų testų pirkimą atlikti“, – pridūrė jis.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad tiesioginį pavedimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L.Savickas.
L.Savickas teigė, kad Vyriausybės kanceliarijos ir jo, tuo metu ėjusio premjero patarėjo pareigas, vaidmuo greitųjų testų pirkime buvo „iš esmės koordinacinis“.
„Vyriausybės kanceliarija nereguliavo ir nenurodinėjo nei už kokią kainą, nei kokį konkretų produktą ar iš kokio tiekėjo reikėtų pirkti. Mūsų siekis buvo – viso labo fiksuoti poreikį, pripažinti, kad jis – skubus, ir kad reikalingi operatyvūs sprendimai“, – delfi.lt sakė Vyriausybės vicekancleris.
A.Veryga sutinka, kad formalus sprendimas buvo jo
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka, kad formaliai sprendimą dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo pasirašė jis.
„Tikrai aš į kažkokias papildomas detales ir komentarus leistis negaliu, nes esu pasirašęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos negaliu nei skelbti, nei vertinti. O šiaip formaliai, aišku, sprendimus galutinius, įforminančius tam tikrus pirkimus, žinoma, kad pasirašo operacijų vadovas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.
Jis sakė negalintis plačiau komentuoti šio atvejo, priminęs, kad yra įsipareigojęs neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos.
BNS primena, kad FNTT tiria 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimą.
Iš viso tyrime įtarimai pareikšti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, Laisvės partijos atstovas, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę. Tuometinis laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas liepos viduryje mirė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija.