„Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad šalies problemų sprendimas iš esmės gula ant statutinių pareigūnų pečių. Valdant pandemiją ir migrantų krizę, pirmose eilėse buvo ir yra ne kas kitas, o pareigūnai. Reikalavimai dideli, įvertinimas vidutinis“, – kalbėdama apie dabartinę situaciją akcentavo L.Soščekienė.
Anot jos, nors su didžiausiais šalies iššūkiais tenka tvarkytis būtent statutinėms tarnyboms, bet tai nereiškia, kad joms sudaromos geros sąlygos, jog išties galėtų būti pasiruošusios daugiasluoksnėms problemoms. Be keiksmažodžiu tapusio politinio blaškymosi, kai besikeičiančios politinės jėgos bando jas perdaryti pagal savą įsivaizdavimą, sistemai potencialą pasiekti trukdo nepakankamas finansavimas. Skiriamos lėšos neatspindi objektyvių poreikių bei šios sistemos svarbos valstybei, nurodo LTPF.
„Vargu, ar per tą laiką, kai dirbau pareigūne, o vėliau ėmiau pirmininkauti LTPF, buvo bent vieneri metai, kai skirta tiek lėšų, kiek jų realiai reikia. Pastarosios krizės parodė, kad toks požiūris neatsakingas. Esu įsitikinusi, kad vidaus reikalų sistema, kuri įvardijama kaip nacionalinio saugumo dalis, turi būti finansuojama tokiu pačiu principu kaip krašto apsauga“, – vieną esminių kitos kadencijos siekių per Suvažiavimą įvardijo LTPF pirmininkė.
Federacija pranešime spaudai nurodo, kad taip pat ragintų pagrindines partijas pasirašyti susitarimą dėl vidaus reikalų sistemos finansavimo ir strateginių veiklos krypčių. Taip būtų galima išvengti blaškymosi, kai, pasikeitus politinei valdžiai, visa sistema būna verčiama aukštyn kojom. Jei gali būti pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo politikos, tai galima padaryti ir su vidaus reikalų sistema.
Kita svarbi sritis, kur LTPF aktyviai įsitraukusi, tai – reformos, kurias rengiant dažniausiai per menkai įtraukiamos patiems pareigūnams atstovaujančios organizacijos.
„Profesinės sąjungos gali suteikti daug vertingų įžvalgų, kurios ne tik svarbios pareigūnų gerovei, bet ir gali prisidėti tobulinant reformą. Svarbu, kad pagaliau įtvirtintume konstruktyvios partnerystės, o ne pastatymo prieš faktą kultūrą, – mano L.Soščekienė, primindama, kad dėl daug problemų, kilusių dėl Policijos reformos, profesinės sąjungos perspėjo iš anksto. – Dabar norima reformuoti bausmių vykdymo sistemą. Tikėkimės, buvo pasimokyta iš praeities klaidų.“
„Per pastaruosius metus tapome didžiausia pareigūnams atstovaujančia organizacija ir viršijome visus optimistinius plėtros planus. Be to, kartu su kolegomis pasiekėme daug svarbių susitarimų, pasirašyta ne viena svarbi kolektyvinė sutartis. Tai yra svariausi pasiekimai, bet – nesigiriant – jų daug daugiau. Negaliu atsidžiaugti, kai matau, kaip LTPF pasiekimų kreivė kyla aukštyn ir mūsų organizacija stiprėja, yra vis labiau palaikoma, – vardija pirmininkė. – Žinoma, narių skaičiaus didinimas, naujų kokybiškų kolektyvinių sutarčių pasirašymas bei ankstesnių tobulinimas išlieka mūsų kasdieniais iššūkiais. Kitos mums itin aktualios temos yra sauga ir sveikata, darbo vietų vertinimas, specialistų bei mūsų narių mokymai, mokymasis iš užsienio šalių patirties ir apskritai tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas. “
Tarptautinė veikla
Galiausiai, norisi paminėti LTPF darbą tarptautinėje šakinėje organizacijoje. Nuo 2014 m. LTPF yra Europos policijos sąjungos narė (EPU) ir aktyviai prisidėjo prie EPU vykdomo projekto, skirto policijos pareigūnams „Minimalūs standartai maksimaliam saugumui“. Pirmajame etape siekta užtikrinti minimalius uniformų, aprūpinimo įranga, rengimo ir perkvalifikavimo standartus visiems Europos policijos pareigūnams, o antrasis etapas orientuotas į socialines ir ekonomines policijos pareigūnų darbo sąlygas bei socialinio saugumo sistemą, pranešime paaiškina federacija.
„Užmegzti ryšiai mums padėjo ir nacionaliniu mastu – ne kartą sulaukėme EPU palaikymo, ypač šlubuojant mūsų socialiniam dialogui. Beje, šiuo metu kaip tik organizuojamas EPU prezidento Gerit Van der Kamp vizitas Lietuvoje dėl paramos pareigūnams, dirbantiems pasienyje“, – prideda L.Soščekienė.
Be to, nuo 2017 m. LTPF, kartu su kitų šalių profesinėmis sąjungomis, partnerio teisėmis dalyvavo ES finansuojamuose projektuose. „Džiugu, kad tarptautiniuose susitikimuose jau galime pasigirti organizacijos pasiekimais, įgyvendinant socialinį dialogą, bei išsiderėtomis socialinėmis garantijomis. Deja, darbo užmokesčio dydžio problema Lietuvai išlieka nepaprastai aktuali. Tai neišvengiamai išliks vienas iš mūsų prioritetų, kuriam skirsime itin daug dėmesio“, – apibendrina pirmininkė.
