Trūksta inžinerinės infrastruktūros
S.Matulis teigė, kad vienas didžiausių Panevėžio privalumų – palanki vieta. Vyr. architektas tikino, kad panevėžiečiai gali džiaugtis puikiu Nevėžio upės kraštovaizdžiu, kompaktiška urbanistine erdve. „Panevėžį aš laikau labai perspektyviu miestu“, – neabejojo S.Matulis.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, paklaustas, ko Panevėžiui trūksta labiausiai, įvardijo du dalykus – gerai išvystytą inžinerinę infrastruktūrą ir sutvarkytus žaliuosius plotus. „Esame parengę miesto gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą, žaliųjų plotų specialųjį planą su tvarkymo rekomendacijomis, daugiabučių teritorijų detaliuosius planus“, – kalbėjo S.Matulis. Anot jo, artimiausiu metu būtina kuo sparčiau įgyvendinti minėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius: suprojektuoti ir įrengti inžinerines komunikacijas (gatves, inžinerinius tinklus) sparčiai besiplečiančiuose individualių gyvenamųjų namų kvartaluose, iš esmės pertvarkyti miesto parkų ir skverų teritorijas, sutvarkyti (bendrijų iniciatyva) daugiabučių namų kiemus: įrengti numatytas planuose automobilių stovėjimo vietas, vaikų žaidimo aikšteles, žaliuosius plotus.
Panevėžį aš laikau labai perspektyviu miestu, – teigė S.Matulis.
Planai turi virsti darbais
Kalbėdamas apie miesto ateitį S.Matulis pripažino, kad mažėjantis gyventojų skaičius daro neigiamą įtaką miesto plėtrai. Bet nepaisant to, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas teigė tikintis, kad ateityje situacija keisis į gerąją pusę: „Gyventojų skaičiaus mažėjimas, žinoma, stabdo miesto vystymosi tempus, bet, manau, kad tai laikinas stabdis. Ateityje turėtume matyti priešingą tendeciją, t.y. gyventojų skaičiaus didėjimą, nes verslo potencialas mieste auga.“
S.Matulis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu pirmiausia įvykdyti jau suplanuotus darbus: „Norėčiau, kad per dešimt metų būtų maksimaliai realizuoti parengtų miesto vystymo, tvarkymo, plėtros planų sprendiniai, kad tai, kas yra popieriuje, virstu realybe.“
Architektas pridėjo ir tai, kad draugiškumas aplinkai tai pat ne paskutinis Panvėžio tikslas. Mieste plečiasi dviračių takų tinklas – kompaktiškas miesto plotas ir lygus kraštovaizdis sukuria labai geras sąlygas šio transporto plėtrai. Neseniai miesto taryba patvirtino Panevėžio taršos šaltinių specialųjį planą, kurio pagrindu bus galima pagerinti ekologinę situaciją mieste.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas, žinoma, stabdo miesto vystymosi tempus, bet, manau, kad tai laikinas stabdis, – kalbėjo S.Matulis.
Kompaktiškas miestas
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė kalbėjo, kad tokie Lietuvos miestai kaip Panevėžys tikrai turi perspektyvų, tačiau tam, kad jas išnaudotų, turi šiek tiek pakeisti kryptį: „Aišku, tokiems miestams yra sunkiau, kai gyventojų mažėja, miesto vystymas tampa sunkesniu uždaviniu, tačiau būdų yra. Manau, tokiems miestams reikėtų stabdyti plėtrą į užmiestį, traukti gyventojus į miestą, daryti jį patogesnį gyventi. Artėja laikas sudaryti 2014–2020 metų veiksmų planą, siekiant užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Manau, kad reikėtų visų miestų atstovams susėsti ir spręsti, kaip tai padaryti kuo efektyviau, kaip sujungti visas įmanomas sritis – įtraukti ir regioninę plėtrą, ir daugiabučių renovaciją,ir kvartalinį planavimą, taip daryti miestą kuo kompaktiškesnį.“
Kalbėdama apie šiuo metu pagrindinį Panevėžio miesto tikslą – inžinerinės infrastruktūros vystymą, D.Matonienė neabejojo, kad Aplinkos ministerijos rengiamas Infrastruktūros įstatymas padės išspręsti daug su infrastruktūros plėtimu susijusių klausimų. Anot jos, šis įstatymas padės racionaliau, kompaktiškiau ir darniau planuoti miestų teritorijas.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad šiandieniniame pasaulyje darni miestų plėtra yra prioritetinis klausimas. Už darnų ir nechaotišką miestų vystymą turi būti atsakingi visi. Neracionali miestų plėtra gali padaryti žalą ne tik žmonių gyvenimo kokybei, bet ir aplinkai, pakenkti kultūros paveldui, saugomoms teritorijoms ir gamtai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
