M.Sinkevičių laikinuoju LSDP pirmininku penktadienį vakare išrinko partijos taryba. Jis politinei jėgai vadovaus iki gegužės 29 dieną vyksiančio suvažiavimo, kurio metu bus patvirtintas naujai išrinktas pirmininkas.
Pats M.Sinkevičius partijos pirmininko rinkimuose dalyvauti neketina.
Norėčiau, kad konkurencija dėl partijos pirmininko būtų švari, skaidri ir su lygiomis galimybėmis.
„Tarybai išsakiau savo paties sugalvotą nuostatą ir esminę poziciją, kad būtų labai gerai, jog šiuo trumpu pereinamuoju laikotarpiu laikinuoju vadovu turi pabūti žmogus, neturintis ambicijų kandidatuoti į partijos pirmininkus“, – 15min šeštadienį sakė M.Sinkevičius, taip pat dirbantis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu.
Pasak jo, rinkimuose dalyvaujantis laikinasis partijos vadovas turėtų pranašumą prieš konkurentus, nes bet kokiu atveju valdo daugiau informacijos, turi administracinį resursą.
„Norėčiau, kad konkurencija dėl partijos pirmininko būtų švari, skaidri ir su lygiomis galimybėmis“, – teigė Jonavos meras.
Socialdemokratai laikinąjį pirmininką tvirtino po to, kai prieš savaitę apie atsistatydinimą iš partijos pirmininko pareigų po partiečių kritikos dėl prastų Seimo rinkimų rezultatų pranešė Gintautas Paluckas.
Pirmasis nuolatinio LSDP pirmininko rinkimų turas vyks balandžio 22-25 dienomis. Partijos pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.
Pripažįsta įtampą
M.Sinkevičius sakė, kad didžiąją dalį laiko būdamas laikinuoju LSDP vadovu nukreips į partijos vidaus procesus, nors tai gali atrodyti neįprasta politinėje veikloje.
Jis tvirtino norintis atkurti partijos vadovybės ryšį su skyriais, tačiau kol Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, teks pasitenkinti „Zoom“ ar kita nuotolinio bendravimo platforma.
„Vis tiek norisi to gyvo pokalbio. Tai keliu sau tikslą, kad kai bus galima vykti į svečius, norėčiau tuos susitikimus padaryti visuose dešimtyje Lietuvos regionų“, – teigė laikinasis LSDP vadovas.
Pats G.Paluckas laikinąja vadove siūlė europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, o, stebėtojų teigimu, M.Sinkevičių šiame poste norėjo matyti LSDP senbuviai, siekiantys kito europarlamentaro Juozo Oleko pergalės nuolatinio pirmininko rinkimuose.
M.Sinkevičius pripažino, kad „intrigėlių“ partijos viduje yra: „Būtų keista sakyti, kad dabar esame it monolitas“.
Vis dėlto jis sakė nenorintis būti siejamas nė su vienu partijos flangu, o tiesiog siekia taikaus pereinamojo laikotarpio.
„Kiek man leis mano galimybės, bandysiu tartis, sodinti žmones prie stalo, kalbėtis, nepriiminėti sprendimų, kurie tik pakurstytų aistras“, – kalbėjo Jonavos meras.
„Noriu būti matomas kaip žmogus, telkiantis visą mūsų bendruomenę, kurioje turime ir jaunesnių, ir vyresnių kolegų. (...) Politiniame partiniame gyvenime nenoriu kategorizuoti, kad jaunesni tai ateitis, o vyresni – praeitis“, – pridūrė jis.
„Manau, kad tokio išreikšto pasiskaldymo pas mus partijoje jau buvo nemažai anksčiau. Patys savo kailiu galime įsitikinti, kur tai nuvedė“, – sakė M.Sinkevičius.
Reikės rasti sintezę
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė teigia, kad M.Sinkevičius yra matomas Lietuvoje sėkmingas politikas, visada buvęs šalia svarbiausių LSDP sprendimų, todėl turi potencialo ieškoti sąlyčio taškų tarp konkuruojančių partijos flangų.
Tiesa, ji turi kitą paaiškinimą, kodėl M.Sinkevičius nenori dalyvauti nuolatinio pirmininko rinkimuose.
„Manau, jis labai gerai jaučiasi Jonavoje būdamas meru ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu ir dėl to nenori veltis į centrinę politiką, kur yra labai daug asmenybių, potencialių lyderių, su kuriais kartais sunku eiti į kompromisą“, – 15min sakė ekspertė.
Anot jos, įtampa LSDP viduje buvo matyti jau kurį laiką, net ir prieš Seimo rinkimus, o pagrindinės viena kitai oponuojančios pusės buvo G.Palucko šalininkai ir senoji partijos gvardija.
Vis dėlto N.Novagrockienė abejojo, kad tai gali grėsti rimtesniu LSDP skilimu, nes visi pamatėme, kuo baigėsi Gedimino Kirkilo vadovaujamai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
Ji taip pat sakė, kad naujajam LSDP lyderiui reikės atrasti naujus akcentus partinėje ideologijoje, nes dabar ji pernelyg sofistikuota ir galbūt dėl to nėra itin patraukli tradiciniams Lietuvoje kairiesiems rinkėjams.
„Toje partijoje apskritai reikės rasti sintezę tiek dėl skirtingų konkuruojančių idėjų, tiek dėl skirtingų konkuruojančių žmonių“, – teigė politologė.
