Generalinės prokuratūros pranešime nurodoma, kad Obelynės sodas vaizdžiai iliustravo istorinę sodininkystės raidą. Jis padėjo atsikurti daugeliui kitų Kauno regiono sodų. Jame išvestos kelios lietuviškos veislės, buvo sukaupta senovinių lietuviškų veislių kolekcija. 1986 m. Lietuvos Valstybinio gamtos apsaugos komiteto įsakymu Obelynės parkas buvo paskelbtas respublikinės reikšmės valstybiniu gamtos paminklu. 1994 m. į šį parką buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau į nuosavybės dokumentus savininkams jokių parko apsaugos ir naudojimo sąlygų neįrašyta.
2005 m. jau buvo iškirstas vienas hektaras sodo. 2006 m. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – Taryba) nusprendė T.Ivanausko Obelynės sodybą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Taip sodybai suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygis.
Šiemet sausio 19 d. Tarybos posėdyje buvo nutarta sumažinti T.Ivanausko sodybos ribas, nuo sodybos teritorijos atskiriant beveik 2 ha (1,61 ha) žemės plotą, į kurį patenka ir iškirsta pomologinio (rūšinio) sodo teritorija.
Šiuo metu dėl Obelynės teritorijos rengiamas specialusis planas, kurio tikslas – nustatytais sprendiniais užtikrinti T.Ivanausko sodybos ir teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.
Prokuratūros surinktais duomenimis, Obelynės išsaugojimu suinteresuoti asmenys nebuvo pakviesti į Tarybos posėdžius svarstant klausimus dėl Obelynės sodybos kaip saugomos teritorijos ribų mažinimo. Kyla pagrįstų abejonių dėl dabartinio sodybos kaip saugomos teritorijos ploto sumažinimo. Kultūros paveldo departamento priimti nutarimai sukėlė didelį atgarsį ir mokslo visuomenėje.
Siekdamas užkirsti kelią galimai nepagrįstiems specialiojo plano sprendiniams laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas R.Petrauskas prašo teismo panaikinti Tarybos sausio 19 d. kovo 30 d. priimtus nutarimus ir laikinai, iki administracinės bylos išnagrinėjimo teisme, sustabdyti priimtų minėtų aktų galiojimą.
