Reaguojant į pastaruoju metu Lietuvą krečiančius rezonansinius nusikaltimus ir menką pasitikėjimą teisėsaugos sistema, šia diskusija siekta asmeniškai kaltų asmenų paieškas pakeisti gelminių problemos priežasčių paieškomis, rašoma pranešime spaudai. Susitikime dalyvavo Seimo nariai, kriminologai, psichologai, policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, kiti policijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai, kunigas Ričardas Doveika.
Paprašytas nurodyti vyraujančio nusikalstamumo priežastis, S.Skvernelis vardijo teisingų vertybių ugdymo mokykloje ir namuose trūkumą ir sektino pavyzdžio jaunimui nebuvimą, ekonominio saugumo svarbą, šeimose paplitusį išlaikytinio mentalitetą, kurį perima ir vaikai, galiausiai – alkoholio vartojimo problemą. Tokiomis sąlygomis augantiems vaikams nusikaltėliai lengvai tampa autoritetais ir įtraukia į nusikalstamas veiklas.
 |
| Saulius Skvernelis |
Generalinis komisaras, kaip ir dauguma diskusijos dalyvių, nesutiko su vyraujančiomis nuostatomis, kad griežtesnės bausmės ar jausmas, jog nusikaltimai tikrai išaiškinami ir nusikaltėliai nubaudžiami, padėtų sumažinti nusikalstamumo lygį. „Lietuvoje žiauriausi nusikaltimai, tokie kaip žmogžudystės, yra išaiškinami greitai ir beveik visi, tačiau ir tai neatgraso nuo nusikaltimų, ir žmonių kalėjimuose nemažėja“, – teigė S.Skvernelis.
Daugelis diskusijos dalyvių pabrėžė neigiamą žiniasklaidos vaidmenį žiniose ir laidose kuriant nusikaltimų persunktos visuomenės įvaizdį. Vis dėlto atkreiptas dėmesys, jog žiniasklaidos elgesys tik atspindi visuomenės problemas. S.Skvernelio teigimu, tikroji problema ta, kad visuomenei reikia smurto ir populizmo, o žiniasklaida priversta tai rodyti.
„Nuo 2007 m. Lietuvoje mažėja visų didesnį visuomenės dėmesį traukiančių nusikaltimų – vagysčių, prievartavimų, nužudymų ir t.t., tačiau apie tai niekas nekalba. Tai mato net užsienio mokslininkai: Oksfordo universitetas inicijuoja tyrimus apie tai, kodėl Lietuvoje nusikalstamumas mažėja daug didesniu tempu nei kitose Vakarų šalyse“, – kalbėjo laikinasis Lietuvos teisės instituto direktorius Algimantas Čepas, iliustruodamas žiniasklaidos skleidžiamą neigiamą informaciją.
Kritiškai pasisakė ir kunigas R.Doveika, kurio teigimu, net ir maža, kukliai gyvenanti tauta gali būti garbinga, todėl būtina iš naujo įvertinti mūsų savivertės ir atsakomybės kartelę.
„Labai keista, kaip tokio dydžio miestas kaip Vilnius negali išspręsti čigonų taboro problemos. Kažkam turi būti naudinga turėti taborą ir iš jo gyventi. Kunigai, dirbantys pasienio parapijose, puikiai žino, kad pasienis yra kiauras ir net bobutės vos paeidamos neša per sieną kontrabandą, o po to tos pačios bobutės eina prašyti pašalpų, nes pagal savo oficialias pajamas turi į jas teisę. Kalėjimuose taip pat yra nesusipratimų: laisvėje už mokslą reikia mokėti, kalėjime jį galima gauti nemokamai. Kalėjime esantis asmuo turi vienintelę teisę – teisę į pareigą atgailauti. Teisių į tai, ko neturi net neturtingųjų vaikai, jie neturėtų turėti.“
Kun. R.Doveika: "Keista, kaip Vilnius negali išspręsti čigonų taboro problemos. Kažkam turi būti naudinga turėti taborą ir iš jo gyventi."
Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. kriminologas Alfredas Kiškis pritarė, jog bausmių griežtumas ir neišvengiamumas nėra lemiami veiksniai žmogui apsisprendžiant nusikalsti. „Dauguma žmonių, kurie nenusikalsta, taip elgiasi ne todėl, kad ko nors bijo ir vengia būti pagauti, o todėl, kad jų įsitikinimai jiems to neleidžia. Kas galvoja, kad nusikalsti yra iš principo blogai, tas ir nenusikalsta. Būtent tokias nuostatas ir būtina skatinti.
Tuo tarpu bausmių griežtinimas yra kelias, kai siekiama nuo nusikaltimų atgrasyti baime, o ne mąstymu, jog nusikalsti tiesiog blogai“, – teigė jis ir pridūrė, kad kiekvienam žmogui būtina kasdienėse smulkmenose nelikti abejingam blogam elgesiui, nes taip ir sukuriama nesaugi aplinka. Priešingai, dalyviai vieningai tvirtino, kad tik pačių bendruomenių įsitraukimas ugdant nepakantumą nusikaltimams yra vienintelis kelias į sėkmingą jų prevenciją.
Pasak MRU policijos veiklos katedros doc. Dariaus Urbono, sisteminio požiūrio į prevenciją Lietuvoje nėra – tai puikiai liudija danų lėšomis finansuoto Nusikalstamumo prevencijos centro uždarymas. Nors ir tas centras analizavo statistiką, o ne rengė jo planuose numatytas prevencijos programas.
Būtent sisteminis požiūris į nusikalstamumo prevenciją ir suvokimas, kad tuo negali pasirūpinti viena policija, buvo akcentuoti kaip svarbiausi tikslai kovojant su smurto kultūra visuomenėje. Kaip reziumavo diskusijai vadovavusi parlamentarė konservatorė Agnė Bilotaitė, pirmiausia reikia formuoti prevencijos priemones, nes esama sistema neveikia ir negali vadintis sistema.
Esą būtina paskirstyti atsakomybes ir įtraukti bendruomenes, keisti pačių piliečių požiūrį. Tam labai svarbus švietimas, kuriame reikia švietimo programų visiems: nuo mažiausių moksleivių iki pat studentų, diegiančių teisingas, gerą ir blogą veiksmą skirti leidžiančias vertybes.
„Būtina ieškoti ne kaip bausti nusikaltėlius, o šalinti jų apsisprendimo ištakas. Galiausiai – būtina ir siekti didesnio policijos finansavimo, ir ieškoti būdų, kaip spręsti neigiamo žiniasklaidos poveikio problemą“, – sakė Seimo narė.
