Šią savaitę, po to, kai Ukrainos parlamentas vėl nesugebėjo įvykdyti Europos Sąjungos sąlygos – priimti įstatymo, kuris leistų kalinamai Julijai Tymošenko išvykti gydytis į užsienį – kilo grėsmė, kad sutarties pasirašyti nepavyks. Be jokios abejonės, tuo labai suinteresuota Rusija, daranti Ukrainai milžinišką spaudimą.
ES nepraranda vilties pasirašyti istorinę sutartį, todėl pratęsė specialiųjų pasiuntinių misiją iki pat Vilniaus viršūnių susitikimo. Vakarų žiniasklaida rašo, kad Ukrainos prezidentas savo elgesiu siekia kuo didesnės naudos ir laukia, kas daugiau pasiūlys – Maskva ar Briuselis.
EP pasiuntiniai tikisi, kad jiems pavyks įtikinti Ukrainos politikus, ir antradienį Rada priims įstatymą dėl kalinių gydymo užsienyje, kuris leistų J.Tymošenko atiduoti į Vokietijos medikų rankas.
Šį klausimą Europos Bendrija prašo išspręsti prieš pasirašant asociacijos sutartį per Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje. Ukraina per dvi savaites turi pasirinkti vieną iš dviejų sutarčių – asociacijos su ES arba su Muitų sąjunga. Dar vasarą niekam nekėlė abejonių, kad ukrainiečiai trokšta ištrūkti iš sovietinės Eurazijos.
Tačiau spalį prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad jei šis procesas kenks Rusijai, ši imsis atsakomųjų veiksmų, ir ragino Viktorą Janukovyčių prieš priimant sprendimus pasitarti.
„Tikimės, kad mūsų draugai ukrainiečiai prieš atlikdami vienus ar kitus veiksmus pasitars su mumis. Tikrai neironizuoju. Mes siūlome susitikti vyriausybiniu lygiu, įvertinti visus pliusus ir minusus“, – kalbėjo V.Putinas.
Lapkričio 9 d. Ukrainos prezidentas vyko į Maskvą. Pokalbių turinys iki šiol neatskleidžiamas. Ukrainos opozicija tai pavadino slaptomis derybomis ir pagrasino V.Janukovyčiui apkalta.
Prisiminkime, kad prezidentas V.Janukovičius turi jam Konstitucijos suteiktas galias suteikti dalinę malonę J.Tymošenko. Klausimas galėtų būti išspręstas nemažiau kaip per 12 valandų, – teigė EP narė Laima Andrikienė.
Ukrainos pramonininkų konfederacijos ir stambiųjų profsąjungų atstovai kreipėsi į V.Janukovyčių, kad šis sutarčių pasirašymą atidėtų bent metams, kitaip esą gali būti pakenkta Ukrainos prekybai su Rusija ir Kazachstanu.
Premjeras Nikolajus Azarovas tikino, kad „visa Ukraina turi suprasti, kad niekas nepasiūlė ir nepasiūlys kompensacijos už prarastas rinkas“. Savo pridėjo ir Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, grasindamas, kad jei Kijevas nuspręs vienytis su Europa, iš Ukrainos bus iškeltos rusiško kapitalo įmonės. Kai kurie Ukrainos politologai spėlioja, kad V.Janukovyčius Vilniuje sutarčių nebepasirašys.
„Sutartį reikės ir vykdyti. O kadangi šiame politiniame vaidinime yra dar vienas aktorius – Rusija, kuri kol kas duoda pinigų ir nieko neprašo, tai greičiausiai V.Janukovyčių ir verčia atsisakyti savo ketinimų pasirašyti sutartį“, – teigė Ukrainos tarptautinio demokratijos instituto direktorius Sergejus Taranas.
Europos Parlamento (EP) misijos pasiuntinys Aleksandras Kvasnevskis sako, kad jei Ukranos atstovai iš Vilniaus grįš tuščiomis, sutarčių pasirašymas gali būti nukeltas nežinia kuriam laikui, nes per artimiausius dvejus metus tuo nebus kam užsiimti: ateinančiais metais vyks EP rinkimai, bus tvirtinama nauja Europos Komisija (EK), o 2015 m. prezidentą rinks Ukraina.
Iš arčiau stebintys šiuos procesus Lietuvos politikai sako, kad sutartys atidėtos nebus, nes jos naudingos Ukrainai, o V.Janukovyčiaus laviravimas tarp Europos ir Rusijos tėra derybų strategija.
„Manau, kad pasirašys. Nepaisant to, kaip bus išspręsti šie klausimai. Laisvos prekybos sutartis Ukrainai įsigaliotų iš karto po sutarties pasirašymo, tai yra maždaug 12 proc. BVP per metus. Kiekvienu atveju, kada šalys derasi su tokiom sąjungom kaip ES, bando išsiderėti sau geresnes sąlygas“, – kalbėjo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Yra paskaičiavimai, kad ilgalaike prasme tokiai didelei valstybei atsiveria beveik 0,5 mlrd. Europos žmonių rinka ir ne pačių neturtingiausių valstybių“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Prisiminkime, kad prezidentas V.Janukovičius turi jam Konstitucijos suteiktas galias suteikti dalinę malonę J.Tymošenko. Klausimas galėtų būti išspręstas nemažiau kaip per 12 valandų“, – teigė EP narė Laima Andrikienė.
Yra paskaičiavimai, kad ilgalaike prasme tokiai didelei valstybei atsiveria beveik 0,5 mlrd. Europos žmonių rinka ir ne pačių neturtingiausių valstybių, – Linas Linkevičius.
Anot kai kurių ekspertų, prezidentui V.Janukovyčiui tenka laviruoti tarp įtakingų Ukrainos verslo grupių – vienos suinteresuotos prekiauti su Europa, iš Vakarų atsigabenti naujų technologijų, kitų verslas po senovei priklausomas nuo Rusijos išteklių.
„Ukrainos valdžia nėra visiškai savarankiška darydama sprendimą integruotis į Muitų sąjungą ar pasirašyti ES asociacijos susitarimą. Labai daug kas priklauso nuo Ukrainos oligarchų“, – teigė politologas Arūnas Molis.
Tačiau prezidentas V.Janukovyčius turi karčios patirties, kai per daug pasitikėjo Kremliaus vilionėms, kandidatuodamas į prezidentus jis žadėjo susitarti su Rusija dėl pigesnių dujų. Tad laimėjęs rinkimus, V.Janukovyčius sudarė mainų sutartį: įsipareigojo pratęsti Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno dislokavimo Sevastopolyje terminą iki 2047 m. Už tai Maskva pažadėjo už kiekvieną tūkst. kub. metrų dujų 100 dolerių nuolaidą. Opozicija šiuos mainus pavadino išdavyste ir buvo teisi: dujų nuolaidą V.Janukovyčius matė kaip savo ausis, mat „Gazprom“ užsinorėjo ir Ukrainos magistralinių vamzdynų.
Neapsikentę ukrainiečiai surado pigesnių dujų Europoje, tačiau „Gazprom“ už nenupirktą dujų kiekį pareikalavo sumokėti 7 mlrd. dolerių baudą. Ginčai su Rusija dėl dujų kainų nebaigti iki šiol, tad po tokių Kremliaus pamokų, vargu ar galima tikėtis, kad Ukrainos prezidentas vėl galėtų pultų į Rusijos glėbį.
