„Nors tuo metu įtampos, atsakomybės ir rūpesčių žmogaus gyvenime tik padaugėja, apklaustųjų nuomone, įžengęs į trisdešimtmetį žmogus turi daugiausia pasitikėjimo savimi, tuo metu jo santykiai ir asmeninis gyvenimas pasiekia piką, jis gali džiaugtis gera sveikata ir fizine būkle, aukščiausiomis, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, pajamomis“, – „Aviva Lietuva“ užsakytos apklausos duomenis komentuoja įmonės generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Apklausa parodė ir kokiu metu yra tinkamiausias laikas žengti vienus svarbiausių gyvenimo žingsnių.
Lietuvos gyventojų nuomone, gauti pirmąjį darbą žmogus turėtų iki 20 metų, pradėti savarankišką gyvenimą – būdamas 22, apsidrausti gyvybę – 25, susituokti – 26, susilaukti pirmosios atžalos – 27, įsigyti pirmąjį būstą ir pradėti kaupti lėšas pensijai – 28, pradėti investuoti – 29 metų amžiaus. Šiuo požiūriu vyrų ir moterų nuomonės sutampa.
„Karjeros viršūnę Lietuvos gyventojai dažniausiai planuoja pasiekti per 19 metų, iki 39-erių, o į pensiją didžioji dalis apklaustųjų norėtų išeiti sulaukę 59 metų – gerokai anksčiau, nei valstybės numatytas pensinis amžius.
Norėdami pasiekti šių tikslų lietuviai jau dabar turėtų susimąstyti, kaip finansiškai pasirengti šiam gyvenimo etapui ir užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje“, – cituojama A.Grabinskė.
49 ir 46 proc. apklaustų X kartos (40–50m. amžiaus) ir Pokario kartos (50–60 m.) atstovų sveikatą įvardija kaip didžiausią nerimą keliantį dalyką.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog visų amžiaus grupių žmonės Lietuvoje labiausiai sunerimę dėl savo ir artimųjų sveikatos – kone pusė, atitinkamai 49 ir 46 proc. apklaustų X kartos (40–50 m. amžiaus) ir Pokario kartos (50–60 m.) atstovų sveikatą įvardija kaip didžiausią nerimą keliantį dalyką.
Jauniausiems Lietuvos gyventojams, beveik penktadaliui Permainų kartos (20–30 m.) ir 17 proc. Y kartos (30–40m.) atstovų nerimą kelia jų karjeros progresas. Vyresnėms kartoms karjeros svarba mažėja, ją keičia kiti gyvenimo iššūkiai – kasdienių poreikių tenkinimas bei finansų stabilumas.
„Rūpestis finansiniu saugumu vyresnėms kartoms vis dar yra kur kas svarbesnis nei jaunimui. Vos 4 proc. 20–30 metų ir tik dešimtadalis 30–40 metų amžiaus lietuvių nerimauja dėl per mažų santaupų pensijai.
Nors finansinėms apsaugoms ar senatvei kaupti pradėję kuo anksčiau, galėtų tam skirti kur kas mažiau lėšų, ir sukaupti solidžią pinigų sumą. Tad geriausia visus svarbiausius finansinius žingsnius žengti dar iki auksinio amžiaus, 33 metų“, – teigia A.Grabinskė.
Finansiniam saugumui trūksta net iki 820 eurų
Gyventojai norėtų gauti kone dvigubai daugiau pajamų nei gauna dabar. Apklausa parodė, kad didžiausią pajamų stygių jaučia X kartos (40–50 m.) atstovai, jiems iki finansinio saugumo užtikrinimo kas mėnesį trūktų net iki 820 eurų.
Labiausiai finansiškai užtikrinti Lietuvoje jaučiasi Y kartos atstovai (30–40 m.), jiems kas mėnesį užtektų papildomai gauti apie 580 eurų. Pastaroji žmonių grupė vidutiniškai gauna ir didžiausias mėnesio pajamas – apie 750 eurų.
„Lyginant su Jungtine Karalyste, uždirbame kone tris kartus mažiau, tačiau savo finansiniam saugumui užtikrinti, gyvybės draudimo įmokoms skiriame net 40 kartų mažiau lėšų nei britai“, – sako A.Grabinskė.
Gyventojų nuomonės tyrimą „Aviva Lietuva“ užsakymu vasario 16–24 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 002 respondentai.
