„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2012 04 03

Laimutė Stankūnaitė: aš už tai, kad pedofilai būtų sodinami į kalėjimą

Antradienį 15min.lt konferencijoje dalyvavo Laimutė Stankūnaitė. Ji atsakė į klausimus apie vadinamąją Kauno pedofilijos bylą, savo santykius su dukrele ir velioniu Drąsiumi Kedžiu.
Laimutė Stankūnaitė
Laimutė Stankūnaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Skaitytojų atsiųstus klausimus suskirstėme pagal temas ir potemes ir pateikėme L.Stankūnaitei. Dėkojame tiems skaitytojams, kurie, suprasdami, kas yra visuomenės interesas, atsiuntė dalykiškus, faktais pagrįstus klausimus, o ne asmenines nuomones apie L.Stankūnaitę ar Neringą Venckienę.

Prašau atsakyti, kur gyvensite su dukrele? Ar įsivaizduojate, kaip dabar mergaitei baisu, kai šalia visą laiką mato kaukėtus veikėjus? Iš kur lėšos normaliai gyventi ir auginti mergaitę? Jūs juk niekur nedirbate. (Regina)

Laimutė Stankūnaitė (L.S.):
Lietuvos kriminalinės policijos biuras kaip ir anksčiau, taip ir dabar, saugo mus su dukrele. Tai vyks ir toliau, kol tai bus būtina ir kol pareigūnai matys būtinybę tai daryti. Daugiau plėstis šiuo klausimu negaliu, nes tai su valstybės paslaptimi susijusi informacija.

Mano dukrelę ir šiuo metu saugo tie patys pareigūnai. Tačiau kaukes jie dėvi tik prieš žiniasklaidos atstovus ir visuomenę. Šiaip jie tų kaukių nedėvi.

Advokatas Gintaras Černiauskas (G.Č.): Mergaitė yra pripratusi prie tų pareigūnų buvimo.

L.S.: Norėčiau labai padėkoti geros valios žmonėms, kurie mane palaiko ir supranta. Maždaug prieš metus įkūriau savo interneto svetainę. Tik dėl šių gerų žmonių šiandien turiu galimybę pasisamdyti advokatus, kurie atstovauja mano ir dukrelės interesams. Už advokatų paslaugas apmoku iš gerų žmonių paaukotų pinigų, kurie mane palaiko paremdami finansiškai.

Ar nebijote, kad, kai tik paimsite vaiką, jus kartu nužudys? (Vytautas)

L.S.: Aš manau, kad Kriminalinės policijos biuras kaip saugojo, taip mus ir saugos. Mes būsime apsaugotos nuo tokių grėsmių.

G.Č.: Išnagrinėjus bylas šios grėsmės turėtų išnykti.

VIDEO: Laimutė Stankūnaitė 15min.lt konferencijoje (1dalis)

 

Nuo ko jus saugo policija? Niekada niekur nerandu apie tai informacijos. (Eglė)

G.Č.: Yra nužudymo byla, kurioje yra du nužudyti asmenys. Šioje byloje L.Stankūnaitė buvo kreipusis dėl apsaugos, nes jai buvo pareikšti grasinimai. Gaila, kad į juos buvo sureaguota ne laiku. Galbūt jos sesuo būtų buvusi gyva, jei ta apsauga būtų buvusi skirta laiku. Ši byla yra neužbaigta, todėl nėra atsakyta į visus tyrimo klausimus. Grėsmės, kurios galėjo būti pagal šią bylą, kol kas nėra išnykusios.

Galbūt reikėtų sulaukti pedofilijos bylos pabaigos? Jei teismas įrodys, kad nieko nebuvo, bus įrodytas jūsų nekaltumas. Dabar keistai atrodo sprendimas mergaitę paimti bet kokia kaina prieš teismą. Aš asmeniškai tik tuo atveju patikėčiau, kad jūs prie tvirkinimo neprisidėjote ir mergaitę reikia būtinai grąžinti jums. (Laima)

G.Č.: Nekaltumo nereikia įrodinėti. L.Stankūnaitei jokie kaltinimai nereiškiami, Andriui Ūsui buvo pareikšti įtarimai, bet kadangi jis yra miręs, sunku pasakyti, kokia bus šios bylos eiga, ar ji bus nagrinėjama ir išnagrinėta. Paprastai mirę asmenys nėra teisiami. Nėra būtinybės ir teisinio pagrindo laikyti mergaitę atskirtą nuo motinos.

Ar manote, kad pasibaigus šiam skandalui lengvai rasite darbą? Ar atsiras darbdavių, kuriems labiau rūpės jūsų sugebėjimai, o ne visa ši skandalinga istorija? (Magdutė)

L.S.: Nemanau, kad praėjus kažkuriam laikui negalėčiau susirasti darbo. Mano šeimos nariai dirba, galiu įsidarbinti ir savo tėvo įmonėje. Nemanau, kad žmogui turint sveikas rankas ir kojas, mąstančiam, turinčiam išsilavinimą, susirasti darbą yra problema. Reikia tik noro.

G.Č.: Pagrindinis darbo susiradimo kriterijus yra noras dirbti. Laimutei to noro netrūksta.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė

Anksčiau daug buvo rašoma, kad pajamų deklaracijoje už 2008 m. jūs deklaravote 63 tūkst. litų (t. y. vidutiniškai 5 250 Lt pajamas per mėnesį). Ar tai tiesa, ir jei taip, iš kur tokios pajamos tais metais? (LaiPal)

L.S.: Galėčiau pasakyti tik tiek, kad jeigu norėčiau ką nors slėpti, turėčiau juodų pinigų, nedeklaruočiau pajamų. Dirbau kirpėja pas sesę darbe bei individualiai namuose. Pasidomėjus, kiek kirpėjai ima už paslaugas, 300 litų per dieną – ne stebuklas. Nustatytos algos nėra, kiek dirbsi, tiek turėsi.

Ar reikalinga jums finansinė parama? Jei taip, paviešinkit sąskaitos numerį per rimtas žiniasklaidos priemones.

L.S.: Yra mano interneto puslapis www.stankunaite.lt, ten galima apsilankyti ne tik dėl finansinės paramos, ten yra mano argumentai, teismų chronologija. Tam ir yra ta svetainė, kad visuomenė galėtų gauti informaciją, susisiekti su manimi.

Pastebėjau, kad p. Laimutė pastaruoju metu yra itin puikiai pasipuošusi. Matyti, kad filmuotoje medžiagoje ankstesniu laiku p. Laimutės garderobas buvo gerokai kuklesnis. Iš kokių lėšų p. Laimutė puošiasi? (Jonas)

L.S.: Nemanau, kad reikia turėti daug pinigų, kad galėtum tvarkingai ir gražiai pasipuošti. Nematau nieko blogo, kad kaip moteris esu pasitempusi, kad mano dukra matytų pasitempusią savo mamą. Aš neturiu vardinių drabužių. Tai paprasti drabužėliai. Galbūt aš tik kukliai juos suderinau ir tvarkingai atrodau.

Nemanau, kad praėjus  laikui, negalėčiau susirasti darbo. Mano šeimos nariai turi darbus, aš galiu įsidarbinti kad ir savo tėvo įmonėje.

Sekame visą šitą istoriją ir labai išgyvename. Esame jauni trijų anūkų seneliai. Turime didelį namą, gražų kiemą ir mielai priimtumėme tave su dukrele pas mus praleisti vasarą. Tai linkime Tau ir dukrytei stiprybės ir geros sveikatos. (Laima)

L.S.: Noriu labai padėkoti, kad yra žmonių, kurie siūlo netgi savo namus ir pagalbą. Tokie dalykai labai džiugina. Šiuo metu esu saugoma ir tik ateitis parodys, kaip viskas bus.

Kas apmoka jūsų advokato paslaugas?

L.S.: Kaip minėjau, yra žmonių, kurie mane paremia, kol negaliu dirbti. Tačiau tai nebus visą laiką, bylos pasibaigs, aš galėsiu dirbti ir užsidirbti. Aš esu žmogus, kuris nenori imti pinigų, nori būti savarankiška, bet dabar tokia situacija, kad esu priversta prašyti pagalbos.

Sveiki, kas Laimutei daugiausia suteikia moralinės stiprybės šioje nelygioje kovoje? Belieka tik žavėtis tokiu pasiryžimu ir stiprybe. (Alina)

L.S.: Dukrelė. Viltis ateičiai, kad gyvensime kartu. Aš tuo net neabejoju, kad taip ir bus. Visą laiką žinojau, kad visas tas ant manęs pilamas melas yra visiška nesąmonė, visiškas šmeižtas... Visi teismai, visa seka rodo, kad taip ir bus, kad mes gyvensime kartu su dukrele. Ji – visas mano gyvenimas, aš ją labai myliu, visus tuos septynerius metus kovojau ir eisiu iki paskutinės dienos ir tikiu, kad ta diena bus labai greitai, kai gyvensime kartu.

Ar atleisi man kada nors už tai, ką padariau gegužės mėnesį? Stiprybės tau. Kovok iki galo. (M.Kuprevičius)

L.S.: Aš ant nieko nepykstu ir neapykantos nelaikau. Tik džiaugiuosi, kad žmonės suprato klydę.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė

G.Č.: Tiesa po truputį aiškėja ir žmonės pradeda atsirinkti daugybę metų skleistą dezinformaciją ir suprasti, kas yra kas ir kad tiesa, nustatoma teisiniu keliu, yra tikra ir teisinga.

Tarkime, jums pavyksta atgauti dukrą. Kas toliau? Kaip įsivaizduojate savo, ir svarbiausia, vaiko gyvenimą po to? Kur gyvensite? Iš ko gyvensite? (Dainius)

L.S.: Pirmiausia mano tikslas yra užbaigti visus procesus, o kaip ateityje aš elgsiuosi vienais ar kitais klausimai, galiu patikinti: bus daroma viskas, kad būtų užtikrinti vaiko interesai, kad tik jai ir man, kaip mamai, būtų geriau. Bus daroma tai, kas mums abiems bus geriausia.

Ar ne geriau būtų mergaitę laikinai atskirti nuo globėjos ir nuo mamos, kad ji pagyventų neutralioje aplinkoje? Kad mergaitė kiekvieną dieną bendrautų su patyrusiais psichologais. (Lina)

L.S.: Visos instancijos, tiek vaiko teisių specialistai, tiek atliktos teismo ekspertizės, tiek teismo sprendimai, tiek ikiteisminiai tyrimai, visi yra pasakę tą patį - prieš mane nėra jokių kaltinimų, kad aš esu bloga ,mama, kad aš galiu auginti savo vaiką ir kad nėra jokių duomenų, kad negalėčiau rūpintis ir auginti savo vaiko. Nematau priežasties, kodėl vaikas turėtų būti atiduotas į neutralią aplinką.

Noriu patikinti, kad man sugrąžinus dukrelę, bus lankomasi pas psichiatrus, psichologus, bus taikomos terapijos, su mergaite bus dirbama. Aš taip pat lankysiu pozityvios teisės kursus, kuriuos ir dabar lankau. Mes bendrai dirbsime, kad su dukrele sugrįžtume į realų, normalų gyvenimą, į vaikystę, o ne į tai, ką ji mato dabar.

G.Č.: Ši istorija yra taip išviešinta ir sukėlusi tokį susidomėjimą mūsų visuomenėje, kad neutralios aplinkos Lietuvoje apskritai nebėra. Vieni pasisako už vieną pusę, kiti – už kitą. Tai jaučiasi net ir tarp pareigūnų.

Laba diena, esate labai nepavydėtinoje situacijoje. Ar žadate gyventi Lietuvoje, kai viskas pasibaigs, nes visuomenė nusiteikusi priešiškai? (Karolina)

L.S.: Kol nesibaigė teisminiai procesai, negaliu spręsti ar galvoti kažką daugiau. Laukiu, kol jie pasibaigs, sieksiu, kad bylos būtų užbaigtos. Ateitis parodys, kaip aš pasielgsiu.

G.Č.: Ta nuomonė susiformavo pagal kažkieno pasakymą. Šnekos, kurios buvo skleidžiamos gana ilgą laiko tarpą, lėmė ne tik Laimutės ir mergaitės dabartinę situaciją, bet ir likimą. Tie dalykai visiškai nesusiję su jos veiksmais ir jos gyvenimu. Deja, gavosi taip, kad šiandien pagal kalbas Laimutė atsidūrė tokioje situacijoje, o jos veiksmų įvertinimą pamažu revizuoja teismas ir teismas savo sprendimu pateikia savo įvertinimą, kuris yra akivaizdžiai palankus L.Stankūnaitei.

Įvardinkite, kaip Jūs suprantate teismo sprendimą, kad prieš vaiką negalima vartoti prievartos?

G.Č.: Šiuo atveju teismas ne visiškai tiksliai išsireiškė. Vaiką paimti prieš jo valią ir išsinešti yra tam tikra prievarta. Turėtų būti apibrėžtos tos prievartos ribos, dėl ko antstolė ir kreipėsi į teismą, kad išaiškintų, kokie veiksmai yra leistini vaiko atžvilgiu. Jei vaikas spardosi ir muistosi, manau,  ir teismas turėtų pasisakyti, kokie šiuo atveju leistini pareigūnų veiksmai.

Niekas nesiruošia tampyti vaiko ar prieš jį naudoti fizinės prievartos. Tačiau psichologinė prievarta šiuo atveju neišvengiama, nes vaikas yra nuteiktas prieš mamą, jam padaryta labai didelė aplinkos, kurioje jis šiuo metu yra, įtaka ir jis elgiasi pagal tų žmonių suformuotą nuomonę. Bet tai nereiškia, kad mes turėtume palikti viską taip, kaip dabar yra, kaip kad siūlo kai kurie politikai.

Teisėsauga atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Reikia vykdyti teismo sprendimą, bet jo negalima vykdyti, nes prieš vaiką gali būti panaudota prievarta. Neperžengiant leistinų ribų prievarta gali būti naudojama, bet taip, kad vaikas nebūtų užgautas, kad nebūtų pažeistas, bet jis turi būti paimtas ir grąžintas mamai.

Ar Laimutė mano, kad eidama su kaukėtais palydovais, savo dukrytei sukelia teigiamas emocijas? Aš, būdama mylinti mama, tikrai eičiau viena ir gražiuoju bandyčiau susitarti su Neringa. (Rima)

L.S.: Daug kartų buvo einama į dialogą, rengiami globos peržiūros susitikimai, bandoma kalbėti. Labai gaila, kad laikinoji globėja nenori eiti į dialogą. Tenka tik apgailestauti, kad susiduriame su tokia situacija, kai suaugę žmonės nesusitaria dėl vaiko, kurio interesai yra svarbiausi.

G.Č.: Internete yra išplatinta filmuota vaizdo medžiaga, kai po nepavykusio teismo sprendimo vykdymo aš, kaip advokatas, atėjęs į namus ir bandydamas šnekinti N.Venckienę, kaip būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, klausiau jos, kada ji būtų pasiruošusi, kada galima būtų be priešpriešos susitarti ir gražiuoju įvykdyti teismo sprendimą. Matosi, kad ji apskritai atsisako su manimi bendrauti, o aplinkos žmonės jėga mane pradeda tempti iš namų. Manau, kad tai yra akivaizdus pavyzdys, kad bandymas gražiuoju susitarti praktiškai visiškai žlugęs reikalas.

Tuose namuose mano atžvilgiu vyksta nuolatinės provokacijos. Juose įtaisyta daug pasiklausymo įrangos, kaip man sakė patys seneliai.

Kodėl L.Stankūnaitė nevažiuoja kasdien pas mergaitę bendrauti? (Onutė)

L.S.: Labai noriu tai daryti, stengiuosi kiek įmanoma važiuoti. Ir važiavau, bendravau. Bet tuose namuose mano atžvilgiu vyksta nuolatinės provokacijos. Juose įtaisyta daug pasiklausymo įrangos, kaip man sakė patys seneliai. Labai dažnai kišamasi į susitikimus, o po jų viešinama visa mano susitikimų eiga. Tai labai noriai daro Audronė Skučienė, kuri išeina ir viską nuo A iki Z dėsto apie mano ir dukrelės susitikimus.

Norėdama apsisaugoti nuo šių ir kitų dalykų, paprašiau vaiko teisių apsaugos pareigūnų, kad netraumuojant mergaitės su ja galėčiau susitikti neutralioje aplinkoje, kur galėčiau ramiai bendrauti, kur niekas nepertrauktų mūsų bendravimo ir pan. Bet į neutralią aplinką globėja mano dukrelės nepristato.

G.Č.: Teismas ne kartą konstatavo, kad šioje aplinkoje vaikui daromas psichologinis poveikis. Visos tos aplinkybės buvo konstatuotos dar prieš garsųjį penktadienį, kai teismo sprendimo eilinį kartą nepavyko įvykdyti. Negalim dar labiau traumuoti vaiko po viso to. Atsižvelgiant į aplinkos elgesį, tiesiog bandoma savo interesą šiuo atveju paminti, tam, kad vaikui nebūtų padaryta dar didesnė žala.

Ir ką reiškia, kad dukrai taikysite reabilitaciją? Iš filmuotos medžiagos matyti, kad mergaitė jaučiasi normaliai, o išsigąsta tik pamačiusi savo biologinę mamą? (Aldona)

L.S.: Vienas iš įrodymų, ką aš norėjau žmonėms parodyti – tai ketvirtadienio dienos filmukas, kai mes su mergaite žaidėme lėlytes, žaidėme daktarus. Man atrodo, žmonės, turintys savo vaikų, atpažįsta ir mato, kad vaiko akytės žiba, kad jis nori bendrauti. Kad viskas yra šaunu, kai šeimos nariai nesikiša. Ir kas vyksta kitą dieną, kai reikia vykdyti teismo sprendimą... Kokie žodžiai yra pasakomi mamai. Kiekvienas savo nuomonę susidaro atskirai. Negali būti tų pačių nuomonių.

Kodėl plėšėte mergaitę, nutvėrusi už pilvo (matosi reportaže). Tiksliau, sukėlėt jai skausmą, užuot šaukusi, jog nutrauktų tą paėmimą? (Vanda)

L.S.: Jei gerai žiūrėjote filmuotą medžiagą, senelė griūdama ant žemės, kad nepasiimčiau savo mergytės, savo svoriu prispaudė mano dukrelę prie žemės. O Kedienė nėra lengva moteris. Bandydama gelbėti situaciją, kad tik mergaitė man nebūtų atiduota, A.Skučienė taip pat užkrito ant mano mergaitės. Matydama tokią situaciją, aš buvau šoke. Bandžiau ištraukti mergaitę iš po dviejų moterų. Tada gavau smūgį su alkūne iš senelio Kedžio, o paskui jis dar pats griuvo ant viršaus, kad tik aš nepaimčiau mergaitės. Aš bandžiau ištraukti savo dukrelę iš po tų moterų. Aš gelbėjau ją, kad ji neuždustų, o ne naudojau fizinį smurtą prieš savo vaiką.

Kiek kartų buvote susitikusi su dukra sausio–kovo mėnesiais ir kodėl?

L.S.: Nuvažiuoti pas dukrelę pavyko per jos gimtadienį vasario mėnesį. Kovą turėjau galimybę aplankyti ją keturis kartus.

Kaip minėjau, iš senelių ir N.Venckienės pusės buvo nuolat keliami trukdžiai. Niekaip nepavyko susitarti su seneliais, kad jie paruoštų mergaitę išvažiuoti į neutralią aplinką, kai globėja būdavo darbe.

Ar mergaitė gali būti Kedžių nekilnojamojo turto paveldėtoja? Gal tai, kad ji paveldės turtus, lemia, kad jūs dėl jos taip kovojate?

L.S.: Kovoju dėl savo dukrelės, o ne dėl pinigų. Esu sveika moteris, galinti pati užsidirbti ir visiškai neabejoju, kad taip ir padarysiu. Į pinigus nepretenduoju. Vienintelis mano tikslas šiandien – dukra.

Kodėl iškart po tariamo sumušimo Kedžių namuose nesikreipėte į policiją, stovėjusią šalia namo? Ir kodėl išeinant iš Kedžių namų nesimatė mėlynės?

L.S.: Aš ne specialistė... Ji po kelių valandų atsirado. Per pusantros valandos kreipiausi į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Daktarai užfiksavo, kad yra sumušimas, yra kiti smūgio į veidą požymiai, išimta abdukcija, nuvažiuota pas kitus specialistus. Nemanau, kad daktarai meluotų, rašytų pažymose ko nebuvo.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė

G.Č.: Iš patalpos po smūgio Laimutė išėjo iškart. Aiškinant mediciniškai, mėlynės ar gumbo atsiradimas sutrenkus pradeda ryškėti tik per laiką. Atvažiavęs po teismo sprendimo vykdymo Laimutę pamačiau sumuštą, sėdinčią automobilyje pasimetusią ir ištiktą lengvo šoko. Mačiau, kad jos skruostas paraudęs, sumuštas, todėl patariau pirmiausia kreipti į medikus, kad būtų užfiksuota, o tuomet į policiją. Kai Laimutė dalyvavo televizijos laidos filmavime, buvo praėjęs tam tikras laikas ir mėlynė jau buvo įvairių atspalvių.

„Esu girdėjęs kalbant, kad tada abi, ir motina, ir mergaitė, būtų pakastos, esu įsitikinęs, jei anuomet nebūtume sustabdę antstolio veiksmų, jos abi jau būtų buvusios negyvos arba paslėptos užsienyje, kad niekada nebeprabiltų apie tą pedofilijos bylą. Ir taip būtų užglaistyti visi pėdsakai“, –  sakė V.Keršis žiniasklaidai. Kaip manote, ką jis turi omenyje? (Aušra)

L.S.: Čia kaip pas būrėją atėjus - kas būtų jeigu būtų.

G.Č.: Jis, greičiausiai, turi minty, kad egzistuoja tam tikras klanas, persipynęs su teisėsauga ir turintis didžiulę įtaką. Tokie dalykai labai įaudrina vaizduotę. Negalėdami suprasti ar paaiškinti kai kurių dalykų, žmonės linkę tokiais pasakojimais arba skleidžiamais gandais tikėti.

Labai sunku į tai atsikirsti, nes mes neturime duomenų, kad toks klanas būtų, neturime jokio ryšio su asmenimis, kurie reguliuotų tuos procesus. Vienintelė įstaiga, kuri sprendžia visus ginčus, yra teismas. Pas bet kurį teisėją papuolęs nagrinėjamas klausimas tai visuomenės daliai automatiškai sukelia įtarimus. Kuo jie yra pagrįsti? Uždavus šį klausimą, ko gero, būtų mirtina tyla.

Ar kilo mintis tiesiogiai kreiptis į prezidentę D.Grybauskaitę? Juk dėl jos kaltės užsitęsė ši intriga.

L.S.: Mano nuomone, teismo prerogatyva tai spręsti. Esu ne sykį kreipusis į prezidentę, bet esu gavusi atsakymą, kad prezidentė nesprendžia teismo dalykų ir kad tik teismas gali spręsti šiuos klausimus.

Ar garsūs politikai, artistai ir visuomenės veikėjai siūlėsi jus palaikyti? (Gediminas)

L.S.: Iš politikų pagalbos man nesiūlė niekas.

Kaip manote, ar pavyks įrodyti N.Venckienės nusikaltimus? Kiek supratau iš spaudos, jie gali būti milžiniški: žudynių organizavimas ir kurstymas, mergaitės psichologinė prievarta, piktybinis šmeižtas, daugkartinis melas ir dar daugybė kitų. Ar yra pakankamai įrodymų surinkta dėl N.Venckienės nusikalstamos veiklos, ar tai tik išpūstas burbulas? (Mantas)

G.Č.: Tam tikras ikiteisminis tyrimas dėl N.Venckienės pradėtas. Pirmiausia dėl teismo sprendimo nevykdymo. Apie kitus procesus negalime kalbėti, nes matome, kokia žala yra padaryta mergaitei, kokia psichologinė prievarta yra panaudota ir t.t. Yra kreiptasi į generalinį prokurorą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą prieš laikiną globėją būtent dėl šių dalykų. Generalinis prokuroras, manydamas, kad nepakanka duomenų, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šiuos punktus, bet mes esame pateikę teismui skundą dėl generalinio prokuroro atsisakymo tuo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Manau, kad tai, kas atsitiko penktadienį, ir tai, kas buvo padaryta prieš tai, t.y. verčiant vaiką prieš kameras kartoti tam tikrus išmoktus dalykus, fiksuojant antstoliui, tai yra tam tikra psichologinė prievarta, nesuderinama su laikinojo globėjo funkcijomis. Aš manau, turėtų pakakti duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šiuo pagrindu.

Tokie žodžiai kultūringose ir išauklėtose šeimose nėra vartojami. Nemanau, kad tokius žodžius galima išgirsti per televiziją. Tai išskirtiniai žodžiai.

Kokio amžiaus vaikas, jūsų nuomone, turėtų žinoti apie pedofilus? (Ewa)

L.S.: Čia reikėtų specialisto klausti apie tokius dalykus, bet tikrai ne aštuonerių metų mergaitė.

G.Č.: Geriausia, kad vaikas apie tokius dalykus apskritai nežinotų, o apie juos žinotų teisėsauga, kuri tyliai, bet itin profesionaliai dirbtų, kad išaiškintų tokius asmenis, trauktų juos baudžiamojon atsakomybėn, sodintų juos į kalėjimą ir taip apsaugotų vaikus.

Ar kada nors kam nors kilo klausimų, „iš kur mergaitei tiek drąsos“ taip šlykščiai vadinti mamą? Iš kur tokio amžiaus mergaitė prisirinko tokių žodžių? Labai dėkoju. Pavargom nuo Garliavos serialo... (Reda)

L.S.: Tokie žodžiai kultūringose ir išauklėtose šeimose nėra vartojami. Nemanau, kad tokius žodžius galima išgirsti per televiziją. Tai išskirtiniai žodžiai. Man sunku suvokti tą reikšmę – ar aštuonerių–dešimties metų amžiaus vaikas supranta, ką tai reiškia?

Aš šiuos žodžius priėmiau normaliai, nes kai taip sistemingai ir taip ilgai buvo kalbama mano atžvilgiu, nesistebiu, kad mano dukrytė taip pasakė.

G.Č.: Reikia pabrėžti, kad kalbama yra būtent toje aplinkoje, kur vaikas dabar auga. Ne kažkur kitur. Tuose namuose žmonių ratas, supantis mergaitę, vartoja tokius žodžius vaikui būnant šalia. Vaikas tai girdi, jis nesupranta, bet intuityviai, kadangi tie žodžiai adresuojami jo mamai, stresinės būsenos tiesiog pavartoja tuos pačius žodžius.

Gerbiamoji, ar sutiktumėte būti patikrinta melo detektoriumi dalyvaujant nešališkiems ir nepriklausomiems ekspertams iš ES teisingumo ir žmogaus teisių gynimo komiteto? (E.Kiveris)

L.S.: Aš manau, kad pakanka vieno parodymo, kuris buvo. Melo detektorius nėra įrodymas, yra įrodymai surinkti ikiteisminio tyrimo medžiagos, yra teismo galutinė ir neskundžiama nutartis mano atžvilgiu... Manau, yra pakankamai duomenų surinkta mano nekaltumui patvirtinti.

Ar tiesa, kad jūs laisva valia ar per prievartą naudojate psichotropines medžiagas? Ar sutiktumėte atlikti viešą testą ir kraujo tyrimą?

L.S.: (šypsosi) Pamenu, kaip buvo su melo detektoriumi. Sutikau duoti parodymus su melo detektoriumi, o žurnalistai tai interpretavo labai įvairiai. Nemanau, kad turėčiau reaguoti į kiekvieno žmogaus pasisakymą, bėgti ir darytis. Man tai juokingai skamba.

G.Č.: Nėra jokių duomenų, kad L.Stankūnaitė rūkytų paprastas cigaretes ar žolę, ar vartotų kitokias psichotropines medžiagas. Taigi klausimas – kodėl toks klausimas žmogui apskritai kyla?

VIDEO: Laimutė Stankūnaitė 15min.lt konferencijoje (2dalis)

Kas tvarko jūsų interneto svetainę ir visą jūsų reklamą? (Rolandinas)

L.S.: Didžiąją dalį svetainės tvarkau pati, bet yra ir man padedantis administratorius. Gerbdama to žmogaus privatų gyvenimą, nenoriu viešinti ko nors daugiau.

Laimute Stankūnaite, Jūs teigiate, kad nesate užsiregistravusi pažinčių puslapyje? Juk ta anketa registruota 2007 metais, kai apie pedofilijos skandalą visuomenė dar nieko nežinojo. Tad niekas jūsų nuotraukų kažkokiems blogiems tikslams negalėjo panaudoti, nes jūs net nebuvote žinoma. Ar ne gėda šitaip meluoti? (Julia)

L.S.: Aš neseniai savo svetainėje paviešinau, kad mano vardu buvo naujai prisiregistruota. Kreipiausi į administratorių, kad visa tai būtų išimta. Tokioje situacijoje yra ir gerų, ir blogų žmonių... Tokie dalykai yra provokuojami. Todėl ir kreipiausi, kad anketa būtų išimta. Neturiu tikslo su kažkuo bendrauti, susitikinėti. Mano tikslas yra susigrąžinti savo atimtą dukrelę. Ir viskas.

2007 metų registracija buvo, nieko aš neneigiu. Su D.Kedžiu tuo metu aš negyvenau, buvau laisva, niekam neįsipareigojusi, todėl nemačiau nieko blogo, kad žmogus, kaip ir tūkstančiai kitų, portale bendrauja su žmonėmis, draugais ir draugėmis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė

Kaip vertinate mergaitės pasakojimus apie tai, kad ji buvo tvirkinama. Ar gali vaikas meluoti? Ar yra  konkretūs įrodymai, kad ji melavo? (Irmutė)

L.S.: Gerai pažiūrėjus tėvo filmuotą medžiagą, kur jis ją filmavo ir vėliau iškarpė ir suklijavo, žmonėms galėjo kilti įvairių nuomonių.

Norėčiau pabrėžti kitą dalyką – ar mylintis tėvas, mąstantis apie savo dukters ateitį, apie jos būsimą šeimą, gali taip pasielgti su savo dukra? Mane labiau domina tokie klausimai. Tai, ką jis sufabrikavo, iškirpo, sudėliojo... tai jis darė be vaikų teisių specialistų.

G.Č.: Toks klausimas yra ikiteisminio tyrimo objektas. Jei išties, kaip tėvas teigia, tokie dalykai galėjo būti padaryti, jis nedelsiant turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir specialistus, kad vaikas būtų ištirtas, o ne pats tokiu būdu pradėti rinkti įrodymus, juos fiksuoti vaizdo kamera, viešai demonstruoti ir visam pasauliui rėkti, kas su jo mergaite yra padaryta.

Suprantu, jei tai būtų daręs nepatyręs ir visiškai nieko bendro neturintis žmogus su teise. Tačiau pats artimiausias žmogus, t.y. D.Kedžio sesuo, yra teisėja, jo svainis - advokatas. Jie, kaip matome iš bylų duomenų, jam nuolat padėdavo teisiniais klausimais. Kyla klausimas - kaip tai galima vertinti ir tuos veiksmus paaiškinti? Be jokios abejonės, šiuo atveju mergaitė, jei būtų paaiškėjusios tokios aplinkybės, ir nebūtų buvusios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kovos tarp mamos ir tėvo, būtų nesunkiai ištirta kreipiantis į prokuratūrą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, renkant įstatymu nustatyta tvarka įrodymus. O ne pačiam juos kuriant.

L.S.: Kaip vertinu tokius mergaitės pasakojimus? Tragiškai. Man nesuvokiama, kaip vaikas... man trūksta žodžių. Kai pirmą kartą pamačiau įrašą, mane apėmė šokas. Neįsivaizduoju, kas turi būti įvykę, kad vaikas apie tai pasakotų.

Galiu patikinti viena: mano žinioje dukrelė nebuvo nei tvirkinta, nei kaip nors kitaip išnaudojama. Labai džiaugčiausi, jeigu tai padaręs žmogus sėdėtų kalėjime. To ir sieksiu, kad Andriaus Ūso byloje išaiškintų tikruosius kaltininkus. Aš tik už tai, kad pedofilai būtų sodinami į kalėjimą ir būtų baudžiami pačiomis baisiausiomis bausmėmis.

G.Č.: Niekas negintų jokio pedofilo, jei iš tikrųjų būtų duomenų, kad su mergaite taip buvo padaryta. Jei pedofilijos byloje paaiškėtų, kad iš tikrųjų vaiku buvo pasinaudota, neįsivaizduoju, koks žmogus galėtų pasakyti, kad čia reikėtų užmerkti akį ir vertinti visiškai kitaip. Prieš bet kokį vaiką, ir prieš L.Stankūnaitės mergaitę, jei tai būtų buvę padaryta, tik teisingumas turėtų būti įvykdytas.

Gal galite paaiškinti, kodėl paslaptingomis aplinkybėmis mirė ir D.Kedys, ir A.Ūsas?

L.S.: Ne, aš nežinau... Ką gali žmogus pasakyti, kai nežinai situacijos. Būtų kvaila kažką sakyti, kai nei buvai, nei ką nors žinai.

G.Č.: Mes nebent naujas paskalas galėtume paskleisti.

Kaip manote, kodėl D.Kedys ir N.Venckienė sugalvojo pedofilijos istoriją, kodėl į ją įtraukė teisėją Joną Furmanavičių ir jūsų seserį Violetą Naruševičienę?

L.S.: Klausia mūsų žmonės, tarsi būtume tyrėjai. Mes ne tyrėjai, ne mes tiriame tas bylas.

G.Č.: Neturime duomenų, kad būtent N.Venckienė ar sugalvojo pedofilijos istoriją. Mes neturime tokių duomenų ir negalime tvirtinti nei kad Kedžiai, nei kad Venckai yra prie to prisidėję. Mes dabartik ginčijamės teismuose, kur turėtų būti nustatyta aiko gyvenamoji vieta. Pedofilijos byla yra visiškai atskiras dalykas. Joje kaltinamasis yra velionis A.Ūsas. Ten jau teismo reikalas atsakyti į tuos klausimus.

Ar žinote arba numanote, kur slapstėsi D.Kedys, kol buvo rastas prie Kauno marių?

L.S.: Aš iš tos pačios visuomenės dalies, kuri lygiai taip pat nežino.

Jei nieko nebuvo, tai kaip paaiškinti D.Kedžio sprendimą dukrą ginti ginklu, aiškiai suvokiant, kad tai jam kainuos gyvybę? (Pranas)

L.S.: Geriausiai tai paaiškintų D.Kedys, bet jo šiandien nėra gyvo. Gali visą gyvenimą gyventi su žmogumi ir jo nepažinoti.

Norėčiau pabrėžti kitą dalyką – ar mylintis tėvas, mąstantis apie savo dukters ateitį, gali taip pasielgti su savo dukra? Tai, ką jis padarė, darė be vaikų teisių specialistų.

G.Č.: Sunku apskritai pasakyti, kas turi įvykti žmogaus galvoje, kad jis pradėtų žudyti kitus žmones. Be to, reikia turėti nenuginčijamų faktų, kad apkaltintum kitus žmones, nekalbant apie tai, kad pradėtum vykdyti savo „teisingumą“. Baisiausia tai, kad tas noras vykdyti teisingumą dabar persidavė miniai, kuri, kaip ir D.Kedys, lygiai taip pat norėtų vykdyti savo teisingumą. Norėčiau paklausti, kuris žmogus norėtų atsidurti prieš tą minią, kad ji nuspręstų, ar jis kaltas, ar ne, ir kokia jam turėtų būti skirta bausmė. Ar nors vienas drąsuolis iš tos minios atsirastų, kuris atsistotų prieš tą pačią minią, būtų apkaltintas ir tikėtųsi jos teisingumo?

Ar palaikote ryšius su sesers dukra ir vyru? Kur antroji mergaitė?

L.S.: Taip, ryšius palaikau. Bet nenoriu, kad būtų viešinama kas nors, kas susiję su mano sesers dukrele. Tai jos privatus gyvenimas. Noriu, kad jai pasiliktų tas privatumas. Mergaitė ir taip jau per daug prisikentėjo. Neteko savo mamos. Ji buvo taip negailestingai sušaudyta, kad man net trūksta žodžių apsakyti... ir neaišku už ką. Nenoriu daugiau šia tema kalbėti.

Kodėl 2008.03.19 teismui nustačius, kad mergaitė gyvens su savo tėvu D.Kedžiu, jūs tam nesipriešinote?

L.S.: Tai neteisinga informacija. Tą dieną į teismą atvykau be advokato, nors jis ir turėjo dalyvauti. Kelias dienas prieš tai telefonu kalbėjau su D.Kedžiu. Atrodė, kad gražiai žmogiškai susitarėme. Ir aš buvau pavargusi nuo tų bylinėjimųsi, ir nepatyrusi jauna mama. Pamaniau, kad ir jam atsirado noras taikiai bendrauti. Buvome susitarę, kad dvejus metus, kol baigsiu mokslus, mergaitė pabus pas jį, o aš jai skirsiu visus savaitgalius.

Pasirašiau tikėdama, kad galėsiu normaliai bendrauti savaitgaliais ir po dvejų metų vėl galėsiu pasiimti dukrelę. Taigi aš pasirašiau taikos sutartį, o ne atidaviau vaiką, kaip labai dažnai daug kas mėgsta pasakyti. Ne, aš neatsisakiau savo dukrelės. Tik norėdama, kad ji turėtų išsilavinusią mamą... aš tuo metu ir dirbau. Man išties buvo sunku viską vienu metu apglėbti. Maniau, tokiu susitarimu bus protingiausia taip pasielgti.

Tą pačią dieną, pasikalbėjau su savo advokatu. Man buvo paaiškinta, kad aš padariau tokį žingsnį, kad netekau savo dukrelės. Tą pačią dieną apskundžiau Vilniaus apygardos teismui, prašydama, kad panaikintų taikos sutartį, kurioje aš buvau apgauta. Aš maniau po dvejų metų galėsianti vėl normaliai auginti savo dukrelę. Tokia istorija. Taip buvo.

Ar buvo momentas jūsų gyvenime, kad dukrelę augino tik D.Kedys? Jei taip, tai dėl kokių priežasčių? (E.V.)

L.S.: Deja, taip nebuvo. Visą laiką, kai gyvenome kartu su D.Kedžiu, dukrele rūpinausi ir ją auginau aš. Jis važinėjo į keliones, su verslais. Jo dažnai nebūdavo namuose. Vėliau, kai nebegyvenome kartu, savaitgaliais mergaitę pasiimdavo Kedžiai, jie ir leisdavo laiką su ja, o D.Kedys keliaudavo su savo darbais. Jis buvo užimtas žmogus, gal ir pabendraudavo kelias valandas, bet kad vienas augintų mergaitę - to niekada nebuvo.

Kiek jums buvo metų, kai pastojote nuo D.Kedžio, ar nebuvo prievartos?

L.S.: Man labai skaudu kalbėti šia tema, bet taip, aš labai jauna pradėjau savo gyvenimą. Buvo naudojama fizinė jėga prieš mane iš D.Kedžio pusės. Tai sugebėjau pasakyti tik po kiek laiko. Man nebuvo dar net 17 metų. Man dar ir šiandien labai sunku apie tai kalbėti... Apie tai, kad patyriau prievartą, savo mamai papasakojau daug vėliau, po savo dukrelės gimimo. Kad buvo naudojama fizinė prievarta prieš mane dar prieš susilaukiant mergaitės, po pirmojo aborto, kurį mane privertė pasidaryti D.Kedys.

Sužinojusi, kad laukiuosi antrą kartą, pasakiau, kad daugiau nerizikuosiu ir gimdysiu vaikelį. Tai buvo pranešta ir Kedžiams.

Tas pats skaitytojas klausia, kodėl jūs nesisaugojote nėštumo?

L.S.: Tuo metu buvau visiškas vaikas. Man tebuvo 16 metų. Tai buvo prieš dešimt metų. Jei galėčiau sugrįžti atgal į tą laiką, pasielgčiau visiškai priešingai.

G.Č.: D.Kedys tuo metu buvo suaugęs vyras, 13 metų už vyresnis už L.Stankūnaitę. Jis buvo pilnametis, turėjo būti atsakingas už savo veiksmus. Tai, ką jis darė, įstatymo prasme yra tam tikras nusikaltimas.

Bet jei jūs išėjote pas D.Kedį gyventi, tai reiškia, kad jis jums patiko? Prievarta prasidėjo paskui?

L.S.: Kažkas buvo... Kažkada. Tai buvo labai seniai. Viskas taip išgarvo, kad liko tik tuščia vieta ir didžiulis skausmas.

Viename interviu sakėte, jog Drąsius jus visaip skriausdavo. Kaip į tai reaguodavo jo tėvai?

L.S.: Vieną kartą senelis V.Kedys yra mane apgynęs nuo Drąsiaus, kai jis mane tempė už plaukų, kai mane tąsė, jo tėtis mane gynė. Tai matė ir Venckus. Buvau tampoma už plaukų prie jo pusbrolių akių. Visko būdavo. Už tai, kad ne vietoje pasakiau savo žodį ar neišploviau indų jam pasakius. Jis man kaip tarnaitei sakydavo: eini čia, ir dabar darai. Už nieką.

Ar Kedžių šeima, jums gyvenant su D.Kedžiu, turėjo polinkį perdėtai domėtis pedofilais? Spaudoje buvo pasirodžiusi informacija, kad Kedžio senelis kadaise taip pat „kovojo su pedofilais“. (Vaiva)

L.S.: Kai gyvenome kartu, aš to nemačiau. Pažiūrėjus vaizdo įrašą, kaip jis filmuoja mano dukrelę, gerai įsiklausius girdisi, kaip tėtis klausdamas savo vaiko klausia su tokiu balsu, tarsi pasitenkindamas... Visokių nuomonių galima susidaryti apie jį, kaip tėvą... Ar jis sveikos būsenos filmavo savo mažametę dukrelę.

Ar Jūs užaugote darnioje šeimoje? Ar tiesa, kad jūsų tėtis turėjo problemų su alkoholiu? (Aldona)

L.S.: Neturiu ką į šiuos klausimus atsakyti. Mano šeima yra normali, tvarkinga šeima, jokiose įstaigose nestovi.

Laimute, ar tiesa, kad D.Kedys piktnaudžiavo narkotikais ir buvo išgertuvių liūtas?

L.S.: Klausiant, ar jis vartojo narkotikus, galiu drąsiai pasakyti: taip, tai buvo. Jis savo draugų rate atsipalaiduodavo. Taip, aš tai mačiau. Tai buvo milteliai, buvo tabletės.

G.Č.: Koksas, kokainas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė ir Advokatas Gintaras Černiauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė ir Advokatas Gintaras Černiauskas

Ar tiesa, kad jūs buvote palikusi mergaitę savaitiniame darželyje, vietoje to, kad prižiūrėtumėte pati arba seneliai?

L.S.: Savaitinis darželis yra tokia įstaiga, kai mamos turi ilgesnes darbo valandas. Tuo metu aš dirbau picerijoje, darbo grafikas buvo slenkantis, mano abu tėvai dirbo, mano sesuo taip pat dirbo, visi buvom dirbantys žmonės. Nematau nieko blogo, jei mergaitė keletą dienų iš viso to laikotarpio, kelis kartus liko nakvoti. Tuomet iš visų tėvų reikėtų atimti vaikus ir atiduoti N.Venckienei.

Ji ne vieną kartą mane kaltino, kad aš palikau mergaitę savaitiniame darželyje. Yra kreiptasi dėl šmeižto, kad mergaitė ten būdavo savaičių savaites, kaip aiškina N.Venckienė. Tai visiškas melas, ką ir įrodė prokuratūra.

Ar tiesa, kad jūs pati vaikystėje patyrėte seksualinį išnaudojimą?

L.S.: Visiškas melas.

Sakaisi, jog tau padeda tėvai. Sakyk, kodėl su tėvais nesutarei ankščiau ir tavo vaiką jie vadino benkartu. Ir kodėl sesuo norėjo atimti iš tavęs motinystės teises? (Eglė J.)

L.S.: Man labai įdomu iš kur tokia informacija. Žodis „benkartas“ mūsų šeimoje nėra vartojamas. Man tai labiau skamba kaip įžeidimas, o ne kaip klausimas. Tokių dalykų, kaip čia yra teigiama, nebuvo, todėl nematau reikalo plėstis šiuo klausimu.

Nuskambėjo informacija apie jūsų ieškinį prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Papasakokite apie tai plačiau.

G.Č.: Šių metų vasarį buvo kreiptasi į Teismą prieš Lietuvą keliant ieškinį, kad nėra užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškinys yra priimtas, duota eiga. L.Stankūnaitės vardu esame pateikę atsakymus į užduotus klausimus. Vyriausybė, valstybės vardu, taip pat turėtų iki gegužės 31 d. atsakyti į užduotus klausimus. Toliau turėtų būti nagrinėjama byla.

Pažymėtina tai, kad ši byla šiame teisme skiriama nagrinėti nepaisant visų terminų. T.y. suprasdamas bylos svarbą, teismas nusprendė bylą nagrinėti ne eilės tvarka, o tai labai retas atvejis. Būtų gerai, kad tokios bylos Lietuvos teismuose būtų nagrinėjamos ne eilės tvarka, tas procesas maksimaliai turi būti trumpas.

Mes matome, kad tam tikri politikai ir aukščiausi valstybės vadovai savo pareiškimais pradeda kištis į teisinį procesą, kas gali turėti tam tikros įtakos sprendimų priėmimui ir šio klausimo sprendimui. Praktika rodo, kad visi veiksmai vertinami ne valstybės naudai. Tikiu, kad mums pavyks įrodyti, kad nebuvo užtikrintas įvykdymas. Mūsų ieškinys – 100 tūkst. eurų dydžio. Vaiko atskyrimas nuo motinos, kai motinai nebuvo apribotos teisės, yra neįsivaizduojamas.

L.S.: Manau, kad visos institucijos dirbs savo darbą, aš tikiu mūsų valstybe, tikiu, kad bus vykdomi teismo sprendimai, nepaisant to, kas dabar vyko. N.Venckienė sako, kad čia viskas supuvę ir t.t. Aš manau, kad niekur nėra idealu, mes nesame idealūs ir tik gerumu, sutarimu, viltimi galime kažką pakeisti. Labai tikiuosi, kad bus įvykdytas teismo sprendimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs