Dar nenurimus aistroms dėl po Kauno savivaldybės langais iškilusio „stiklainio“, Kultūros paveldo departamentą (KPD) sudrebino antra skandalinga istorija. Praėjusios savaitės pradžioje KPD specialistai gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą skirstančios Lietuvos verslo paramos agentūros prašymą patvirtinti, ar leidimas rekonstruoti į Kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą yra išduotas teisėtai.
KPD vadovų verdiktas dėl Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės kampe stovinčio pastato rekonstrukcijos buvo aiškus – negalima leisti ant saugotino triaukščio statinio užmaukšlinti stiklinį antstatą.
Suspendavo įgaliojimus
Vyresnių kauniečių Lapino namu vadinamą pastatą su anksčiau prie savivaldybės iškilusiu „stiklainiu“ sieja net keli sutapimai. Abiejų projektų eksterjere dominuoja stiklas, abiejuose pastatuose planuojama atidaryti viešbučius, abu rekonstrukcijos projektai susiję su Europos Sąjungos piniginėmis injekcijomis.
Tačiau svarbiausiu sutapimu šioje istorijoje galima laikyti abiejų istorinių pastatų rekonstrukcijas palaiminusius KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės ir vyriausiosios specialistės Rymantės Gudienės parašus.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Irena Vaškelienė |
Sužinojusi, jog šios dvi specialistės leido Lapino namą patobulinti stikliniu antstatu, KPD direktorė Diana Varnaitė iškart sustabdė I.Vaškelienės ir R.Gudienės įgaliojimus išduoti projektavimo sąlygas, derinti ir tikrinti projektus bei teritorijų planavimo dokumentus, pritarti projektams bei atlikti kitas tiesiogines savo funkcijas.
„Šiuo KPD direktorės įsakymu dėl įgaliojimų sustabdymo siekiame užkirsti kelią galimam tolimesniam valstybės saugomo Kauno Naujamiesčio žalojimui, nes ant ydingų projektų matome tas pačias pavardes, – aiškino KPD atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Miškinytė. – Be to, šiuo metu nagrinėjama inicijuota nuobaudų procedūra už tai, kad minimų darbuotojų pritarimu buvo suderinta stiklinio antstato adresu Laisvės al. 90 statyba. Įgaliojimų derinti projektus sustabdymas anaiptol nereiškia, kad taip šios darbuotojos jau nubaustos už tai, kas nutiko Laisvės al. 90“.
Nei su KPD Kauno teritorinio padalinio vedėja I.Vaškeliene, nei su R.Gudiene vakar susisiekti nepavyko – įtarimų užgultų moterų mobilieji telefonai visą dieną buvo išjungti.
Kreipėsi į prokurorus
Laisvės alėjos 30-uoju numeriu pažymėtą pastatą kartu su kitais bendrasavininkiais valdanti bendrovė „Prekybos namai Hermis“ po rekonstrukcijos ketina jame atidaryti viešbutį „Paladium“. Kultūros paveldo objektą pritaikyti turizmo paslaugų teikimui ketinanti bendrovė siekia pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Sprendimus dėl ES paramos priimanti Lietuvos verslo paramos agentūra „Prekybos namų Hermis“ paraišką ketina svarstyti artimiausiu metu.
Nors KPD vadovybė išreiškė poziciją, jog ant istorinio pastato neturėtų būti užmaukšlintas stiklinis antstatas, I.Vaškelienės parašu patvirtintas pritarimas šio statinio rekonstrukcijos darbams bei Kauno savivaldybės išduotas statybų leidimas galioja iki šiol.
„Šiuos leidimus panaikinti gali tik teismas“, – neslėpė KPD atstovė J.Miškinytė, patikinusi, jog jau artimiausiu metu ketinama kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą.
Nesupranta KPD veiksmų
„Kadangi projekto studijos ir vizualizacijos buvo viešai vertinamos, nelabai suprantame, kokį viešąjį interesą kažkas nori ginti. Ir kodėl mūsų antstatas yra prilyginamas Rimanto Meškos variantui? Jie nesulyginami ir visai nepanašūs“, – tvirtino pastatą valdančios bendrovės „Prekybos namai Hermis“ direktorė Žaklina Aišparienė, apgailestaujanti, jog skandalingai besiklostanti prie savivaldybės stovinčio „stiklainio“ istorija jiems gali padaryti meškos paslaugą.
Moteris, sužinojusi apie KPD vadovybės veiksmus, susijusius su planuojamos vadinamojo Lapino namo rekonstrukcijos sustabdymu, tvirtino labai nustebusi ir netgi sutrikusi.
„2005 metais įsigijome pastatą, buvo daromas detalusis planas, vėliau vyko projekto studijos, kurias organizavo Kauno architektai. Buvo darytas poveikio aplinkai vertinimas, techninė ekspertizė. Apsidrausdami nuo bet kokių teisės aktų pakeitimų padarėme netgi tai, ko įstatymai nereikalavo. Atsižvelgėme į visas saugotinas paveldo vertybes, tūrinę, erdvinę kompoziciją, aukštų išplanavimą, fasadų kompoziciją. Projektas buvo suderintas su visais pastato bendrasavininkais ir visomis valstybinėmis institucijomis. Galiausiai buvo gautas statybos leidimas. Vėliau rekonstruojamas pastatas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo departamento administruojamą valstybinių kultūros vertybių registrą“, – apie daugiau nei penkerius metus trunkančius derinimo procesus pasakojo Ž.Aišparienė.
Iš prokurorų – tyla
Prieš dvi savaites KPD vadovai kreipėsi į prokurorus prašydami nugriauti prie centrinių savivaldybės rūmų stovinčio pastato stiklinę dalį. Tokį kultūros paveldo sargų žingsnį jau baigiamo rekonstruoti statinio bendrasavininkas Rimantas Meška pavadino nesusipratimu.
„Mes turime visus leidimus, suderinimus su paveldosaugininkais. Kur jie buvo tada, kai buvo išduoti leidimai? Kodėl jie nesukontroliavo savo pavaldinių Kaune? Ar jie iš Marso dabar nusileido?“ – tuomet piktinosi verslininkas.
Lapino namo istorija
Lapino namu nuo seno vadinamam pastatui tokia pravardė buvo prilipinta dar praėjusio šimtmečio pradžioje. 1897 m. šioje vietoje sklypą įsigijo gydytojas Abelis Lapinas. Pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą pastatytas puošnus dviejų aukštų namas. Pirmasis aukštas buvo skirtas prekybai, antrasis – įstaigoms ir butams. 1924 m. Lapino name įsikūrė Apskrities viršininko įstaiga, policijos nuovada bei areštinė. Vėliau pastatas buvo rekonstruotas ir virto triaukščiu. Pastaraisiais metais pirmajame Lapino namo aukšte veikia kvepalų parduotuvė.
