A.Labašausko teigimu, „Laisvės kalvos“ maketas buvo baigtas dar vasario pradžioje.
„Laukiu. Dabar ekspertai pasižiūrės“, – 15min pasakojo jis ir tikino, kad maketas saugomas greta jo darbų studijos.
„Saugiai padėtas [...]. Viena plokštė keturias tonas sveria, krano reikia, norint pajudinti iš vietos. Nepavogs niekas tikrai“, – patikino A.Labašauskas.
Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą A.Labašauskas ir jo projektas laimėjo 2017-ųjų lapkritį. Kito projekto Vyčio memorialo autoriai, prašydami laimėtoją pripažinti neteisėtu, o pačias kūrybines dirbtuves – pratęsti, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
Kauno Holokausto memorialą IX forte statė dvidešimt metų. Galvoju, jei bent iki tos ribos pritempsim, bus visai gerai.
Teisminis procesas prasidėjo 2018 metų birželį ir tebevyksta. Jei teismas atmes „vytininkų“ skundą, Vyriausybė, kaip žadėta, „Laisvės kalvos“ įgyvendinimui skirs 0,5 mln. eurų.
Teiraujantis, ar dar neprarado vilties, kad skulptūra Lukiškių aikštėje iš tikrųjų atsiras, autorius tikino, kad tikrai ne.
„Kauno Holokausto memorialą IX forte statė dvidešimt metų. Galvoju, jei bent iki tos ribos pritempsim, bus visai gerai. Ne rytojui reikia juk“, – komentavo A.Labašauskas.
Vilniaus miesto savivaldybė skulptūriniam maketui sukurti skyrė 32 tūkst. eurų.
„Savivaldybė jau ėmėsi pakankamai daug iniciatyvos, sudarė konkursą laimėjusiam jaunam autoriui realizuoti savo meninę idėją. Dabar reiktų įvertinti to padaryto darbo kokybę, tinkamumą.
Galvojam, kad būtų tikslinga vėl surinkti tą pačią komisiją, kuri vertino darbus, kad jie dabar galėtų jau realiai pasižiūrėti darbą, kai jis jau visiškai įgyvendintas“, – dabartinę situaciją dėl „Laisvės kalvos“ nupasakojo Vilniaus architektas.
Komisija, anot jo, galėtų rinktis birželio pradžioje.
Dabar aikštė yra pabaigta, sudėti visuomenės pinigai, vėl ją ardyt...
M.Pakalnio manymu, kartu su projekto autoriumi taip pat reikėtų spręsti, ar skulptūros vaizdinys turėtų keistis – esą netikslinga ardyti rekonstruotą Lukiškių aikštę, kad joje būtų įkurdinta „Laisvės kalva“.
„Dabar aikštė yra pabaigta, sudėti visuomenės pinigai, vėl ją ardyt... Mano supratimu, procesas tiek užtruko, kad dabar gali būti kvestionuojamas reikalingumas toje vietoje viską ardyti, – svarstė miesto architektas. – Šiek tiek traukinys nuvažiavęs. Reikėtų platesnės diskusijos, ką daryti, dėl to nėra vieno atsakymo.“
A.Labašauskas, kaip tikino, šiuo klausimu yra linkęs ieškoti kompromiso – kad nebūtų keičiama nei „Laisvės kalva“, nei ardoma Lukiškių aikštės danga.
Anot M.Pakalnio, dar reikia parengti statinio projektinį siūlymą, sulaukti paveldosaugininkų vertinimų dėl reljefo.
„Buvo neaiškumų su paveldosaugos institucija, su reglamentais, nes lyg ir buvo parašyta, kad negalima keisti reljefo. Iš jų atsakymo dar irgi nėra“, – nurodė M.Pakalnis.
„Jeigu jau kalbėtume apie statybas, reiktų sulaukti teismo pabaigos“, – pridūrė architektas.
Artimiausias posėdis Lukiškių aikštės memorialo konkurso byloje – birželio 11 dieną.
Daugiau nuotraukų, kaip atrodo „Laisvės kalva“ – čia.
