„Aš manau, kad tikslai yra tiek pasiūlyti alternatyvą, tiek laimėti, – BNS antradienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas. – Galėčiau pagal savo dalykines, profesines savybes, atsižvelgdamas į savo tiek profesinio, tiek valstybinio darbo patirtį, padaryti šitą instituciją teisinga visiems.“
Į politiką sugrįžtantis 50-metis D.Žalimas – Vilniaus universitete daktaro laipsnį įgijęs konstitucinės teisės ekspertas, nuo 2011-ųjų apie dešimtmetį dirbęs Konstituciniame Teisme, o didžiąją šio laiko dalį – nuo 2014-ųjų – buvęs jo pirmininku.
1996 metais D.Žalimas įstojo į Tėvynės sąjungą, tačiau po penkerių metų partiją paliko.
Nuo 1998 iki 2011 metų kandidatas į prezidentus ėjo krašto apsaugos ministro patarėjo pareigas. Per šį laikotarpį jis, kaip konservatorių sąrašo narys, dalyvavo trejuose rinkimuose: 2000-aisiais į Vilniaus savivaldybės tarybą ir į Seimą, 2009-aisiais – į Europos Parlamentą, tačiau nebuvo išrinktas.
Vis tik 2001 metais atsilaisvinus vietai, teisininkas tapo Vilniaus savivaldybės tarybos nariu ir šias pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos 2003 metais.
Šiuo metu D.Žalimas dėsto VDU ir Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institute.
„Laisviečių“ kandidatas į šalies vadovus teigia, jog pastaraisiais metais Prezidentūra yra „iš esmės išnaudojama asmeninėms, įžeidžioms ambicijoms realizuoti arba pataikavimui pasenusiems stereotipams“.
„Prezidentas turi būti teisingas visiems. Tai – vienas pagrindinių konstitucinių imperatyvų, – sakė teisininkas. – Šiuo metu nei moralinio autoriteto lyderystės, nei lyderystės kertiniais šaliai klausimais mes praktiškai nepastebime.“
Aš manau, kad tikslai yra tiek pasiūlyti alternatyvą, tiek laimėti
„Nesinori dar penkerių metų švaistyti veltui. Paskutinieji prezidentavimo metai, aš manau, Lietuvai yra prarastų galimybių ir sąstingio laikotarpis“, – pridūrė jis.
Apie tolesnę politinę ateitį nemąsto
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus sako, kad jį ir šią prieš kiek daugiau nei ketverius metus įsikūrusią politinę jėgą sieja bendros vertybės.
„Mes turime bendrus vertybinius pagrindus – požiūris į teisės viešpatavimą, žmogaus teises, demokratiją, galų gale – į būtinybę priimti sprendimus ir veikti ryžtingai“, – teigė D.Žalimas.
„Tai – natūralus vertybinis suartėjimas. (...) Abu vienas kitą suradome, iš tiesų“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo posto sieksiantis teisininkas sako kol kas mąstantis tik apie prezidento rinkimus, tačiau neatmeta galimybės likti politikoje, net jei ir nebūtų išrinktas.
„Kaip ateityje bus, niekas nieko negali pasakyti“, – kalbėjo D.Žalimas.
Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė Ingrida Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į rinkimus deleguoja buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Paklaustas, kuo jis iš esmės skiriasi nuo dalies liberalų palaikomos I.Šimonytės, D.Žalimas įvardino atvirumą.
„Ko iš tiesų pritrūksta ir Vyriausybei, ir daugeliui politinių lyderių – atviro, sąžiningo, tiesioginio bendravimo su visuomene“, – kalbėjo kandidatas.
Pasak jo, tai lemia, kad net ir geri, tačiau tinkamai neišaiškinti sprendimai „apauga sąmokslo teorijomis, išnaudojami dezinformacijai“.
„Galbūt vis dėlto politinėje padangėje reikėtų naujų ir šviežių veidų“, – sakė D.Žalimas.
Vizitus į EVT žada dalintis
Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda yra ryškiausias favoritas laimėti rinkimus, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir I.Šimonytė.
I.Vėgėlė bei G.Nausėda kol kas nėra paskelbę, ar juose dalyvaus.
Laisvės partijos kandidatas teigia nematantis poreikio keisti Lietuvos pozicijų užsienio politikoje, tačiau pabrėžia, kad jos galėtų būti griežtesnės.
„Aišku, laisvės parama visame pasaulyje ir, visų pirma, besąlygiška parama Ukrainai, nes nuo jos priklauso ir Lietuvos ateitis, be abejo, išlieka. Tačiau čia yra neišnaudotų galimybių ir tos galimybės yra stingant prezidento lyderystės, galbūt formuojant atitinkamas pozicijas ES ir NATO“, – sakė teisininkas.
„Aš tikrai pasigendu svaresnio Lietuvos balso, jis tikrai galėtų būti. (...) Kartais, man atrodo, Lietuvos pozicija išsakoma per nuosaikiai“, – pridūrė jis.
Ko iš tiesų pritrūksta ir Vyriausybei, ir daugeliui politinių lyderių – atviro, sąžiningo, tiesioginio bendravimo su visuomene
D.Žalimas taip pat teigia pasigendantis glaudesnio šalies vadovo G.Nausėdos bendradarbiavimo su Vyriausybe, Užsienio reikalų ministerija skiriant Lietuvos diplomatus į šalies atstovybes.
Kandidatas į prezidentus nurodo, kad jis, priešingai nei dabartinis Lietuvos vadovas, dalintųsi vizitais į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžius su Ministrų kabineto vadovu.
„Manau, kad turi važiuoti tas, kurio atsakomybei svarstomas klausimas priklauso“, – tvirtino D.Žalimas.
Šį klausimą 2020 metais laimėję Seimo rinkimus kurį laiką kėlė valdantieji konservatoriai.
Jie paragino G.Nausėdą EVT susitikimuose vietą užleisti premjerei I.Šimonytei, kai svarstomi klausimai liečia Vyriausybės atsakomybės sritis. Šalies vadovas tokią idėją atmetė, argumentuodamas, kad užsienio politikai Lietuvoje vadovauja prezidentas.
Vidaus politikoje žada telkti
Pasak D.Žalimo, konkretus šalies vadovo vaidmuo vidaus politikoje priklauso nuo to, „su kuo prezidentas turi bendradarbiauti: su kokia Vyriausybe ir valdančiąja koalicija“.
„Prezidentas turėtų atlikti telkiančio autoriteto vaidmenį – kai iškyla įvairių ginčytinų klausimų, parodyti lyderystę ir iniciatyvą šiuos klausimus sprendžiant, o ne vien tik iš šono, iš aukštai žvelgiant kritikuoti“, – sakė D.Žalimas.
Jis teigia, kad rodant lyderystę pasinaudotų prezidento turimais instrumentais: galimybe teikti įstatymų projektus, vetuoti įstatymus, diktuoti politinės darbotvarkės prioritetus.
„Galų gale, yra instrumentas, kuris apskritai nenaudojamas kažkodėl, nors pagal Konstituciją egzistuoja – galimybė apskųsti Vyriausybės sprendimus Konstituciniam Teismui“, – kalbėjo kandidatas.
„Visais instrumentais reikia naudotis, kaip yra geriausia“, – pridūrė jis.
D.Žalimas tvirtina nebūsiantis populistu ir rinkimų kampanijos metu nežadėsiantis neįgyvendinamų dalykų.
Teisininką į prezidentus iškėlusios Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sako, kad D.Žalimas yra toks kandidatas, kuris laimėjęs rinkimus „drąsiai atstovautų ir gintų laisvos šalies ir laisvų žmonių vertybes“.
„Laisvės partija rinkimuose turės šalies vadovo pareigų tikrai vertą atstovą, kuris niekada nepadarytų gėdos Lietuvai ir būtų visiems lygiai teisingas prezidentas“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė politikė.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
