Laisvės partijos pasiūlymai: neatsitraukia dėl tos pačios lyties santuokų, nori mokytojų rengimo reformos nuo kitų mokslo metų

Laisvės partija, ruošdamasi derybomis dėl valdančiosios koalicijos, išskyrė 5 viešosios politikos prioritetus, kurie yra esminiai Laisvės partijos lūkesčiai koalicijos sutarčiai:

1. Pokyčiai ekonomikoje:

parengti planą, kaip skirti 3 proc. BVP mokslui ir tyrimams 2030
0 proc. mokestis reinvestuojamam pelnui nuo 2021 metų
siekis nedidinti su gyventojų pajamomis susijusių mokesčių
draugiška aplinka darbo vietų kūrimui ir verslo plėtrai: priežiūros institucijų reforma, mažinant biurokratiją ir perteklinį verslo reguliavimą.

2. Būtini pokyčiai švietime:

įvertinti naujus bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo programų projektus ir sutarti dėl ilgalaikės ugdymo turinio atnaujinimo programos (IT – trečioji kalba ir kt.)
mokytojų rengimo bei tobulėjimo reforma nuo kitų mokslo metų
aukštos kokybės ankstyvasis ir bendrasis ugdymas visiems Lietuvos vaikams stiprinant kokybiškų švietimo įstaigų tinklą.

3. Pokyčiai pasaulio Lietuvai:

įsipareigojimas pasirengti ir organizuoti referendumą dėl daugybinės pilietybės (skiriant deramą visų koalicijos partnerių dėmesį viešinimui ir agitacijai už)
įteisinti asmenvardžių rašymą pagrindiniame dokumentų puslapyje visomis lotyniškos abėcėlės raidėmis.

4. Greiti sprendimai per 100 dienų įgyvendinant pokyčius ypatingai jautriose srityse:

psichoaktyvių medžiagų turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimas
tos pačios lyties partnerystės, suteikiančios šeimos narių teises bei pareigas, įteisinimas.

5. Valstybės valdyme vadovaujamasi pagarbos žmogaus teisėms, atvirumo, skaidrumo, viešumo principais ir bekompromise pagarba privačiai nuosavybei.

Taip pat Laisvės partija yra parengusi pilną partijos prioritetinių darbų 2020–24 metų kadencijai sąrašą, dėl kurių įtraukimo į koalicijos sutartį ir programą siūloma diskutuoti.

Šį projektą Laisvės partijos valdyba turėtų tvirtinti ketvirtadienį:

ŠVIETIMAS IR MOKSLAS

Valstybės švietimo ir mokslo politiką grįsti mokslinių tyrimų ir statistiniais duomenimis, o nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl švietimo, jei toks bus, visų pirma, pradėti nuo autoritetingo Lietuvos švietimo būklės bei bendrojo ugdymo institucijų įvertinimo.
Numatyti ilgalaikę ankstyvojo ir bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo programą su tikslu ugdyti savarankiškas, kūrybiškas ir ateities iššūkiams pasiruošusias asmenybes. Įvertinus parengtus ugdymo turinio atnaujinimo projektus sutarti dėl tolesnių ugdymo programų pertvarkos uždavinių ir įgyvendinimo grafiko iki 2021 mokslo metų pradžios.
IT gebėjimų mokymas turi tapti esmingu ir integraliu visų mokomųjų dalykų komponentu, kaip užsienio kalba.
Didelį dėmesį skirti bazinių – skaitymo, rašymo ir matematinių – gebėjimų stiprinimui. Visų pirma numatyti plačią ilgametę nacionalinę skaitymo gebėjimo tobulinimo kampaniją (atsižvelgiant į tai, kad net 40 proc. vaikų iš žemesnio soc. sluoksnio nepasiekia 2 PISA tyrimo lygio slenksčio).
Ugdymo programose stiprinti tokias sritis kaip: finansinis raštingumas, lytinis švietimas, karjeros planavimas, didelį dėmesį skirti psichinės bei fizinės sveikatos įgūdžių, socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui.
Stiprinti pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų rengimo kokybę užtikrinant atitinkamų studijų programų kokybės priežiūrą. Daugiau dėmesio rengime skirti emociniam ir psichologiniam pasiruošimui, anglų kalbos ir IT gebėjimams.
Pertvarkyti pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų kompetencijų kėlimo sistemą, reaguojant į ugdymo turinio kaitos prioritetus, užtikrinant realias paskatas jiems tobulėti. Ypatingą dėmesį skirti tobulinimo programų kokybės užtikrinimui per akreditacijos kriterijus ir virtualiems instrumentams.
Tyrimams rodant nepaprastai didelį atotrūkį tarp kaimo ir miesto moksleivių pasiekimų, taip pat nemenką atotrūkį tarp berniukų ir mergaičių pasiekimų, sudaryti ir įgyvendinti platų kaimo ir miesto mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimo planą, į tai įtraukiant ir švietimo įstaigų tinklo sprendinius.
Ankstyvajame ir bendrajame ugdyme stiprinti nacionalinius kokybės stebėsenos instrumentus, vystant savivaldybės švietimo centrų veiklą, sudarant pažangos sutartis su savivaldybėmis dėl jų teritorijoje esančių ugdymo įstaigų ir numatant papildomą finansavimą, jeigu to prireiks.
Sukurti motyvacijos paketą besirenkantiems mokytojo profesiją: studijuojant privaloma stažuotė užsienyje, aprūpinimas darbo priemonėmis ir bent 1 VDU siekiantis atlyginimas pradėjus dirbti.
Sukurti nacionalinę gamtos mokslų laboratorijų įrengimo Lietuvos gimnazijose ir atvirų kūrybinių dirbtuvių visose Lietuvos mokyklose įrengimo programą.
Švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų atlyginimus finansuoti iš valstybės biudžeto tiek valstybinėms, tiek privačioms ugdymo įstaigoms ir užtikrinti jų augimą. Siekti įvesti mokytojo padėjėjus pradiniame ugdyme pradedant nuo pirmų klasių.
Parengti tautinių mažumų švietimo strategiją, kuria būtų siekiama spręsti ugdymo kokybės netolygumus bei švietimo paslaugų prieinamumo klausimus visoje Lietuvoje.
Finansuoti visos dienos mokyklos paslaugas pradinių klasių mokiniams visoje Lietuvoje.
Užtikrinti pakankamą krepšelio finansavimą padengiant visų ugdymo priemonių ir kitos, būtinos mokymosi procesui užtikrinti medžiagos, kaštus.
Tęsti ir plėsti skaitmeninio ugdymo turinio finansavimą, kasmet skiriant sumą ne mažesnę nei šiuo metu iš DNR lėšų skiriamos metinės lėšos – 40 Eur vienam moksleiviui per metus. Siekiant paskatinti kokybiško edukacinio turinio ekosistemos kūrimąsi, nustatyti, kad skaitmeniniam ugdymo turiniui skiriama suma per trejus metus pasieks bent 80 Eur vienam moksleiviui per metus.
Gerinti studijų kokybę Lietuvos universitetuose. Tam skatinti universitetus už studijų ir mokslo pasiekimus, naudojant finansavimo koloną, sudarytą iš kelių fondų, kurių kiekvienas yra skirtas tam tikrai kokybės komponentei. Fondai turėtų būti skirstomi pagal valstybės sutartyse su universitetais nustatytas visiems vienodas sąlygas.
Siekti, kad universitetinėse studijose dalyvautų joms pasirengę studentai, todėl nustatyti aukštesnius stojimo į universitetines studijas slenksčius ir, tuo pačiu, didinti valstybės skiriamas lėšas vienam studentui – jos palaipsniui turi pasiekti EBPO vidurkį (šiuo metu 16 tūkst. Eur).
Užtikrinti švietimo darbuotojų atlyginimų kėlimą – jis turėtų iki 2024 m. siekti 130 proc. VDU, dėstytojų ir tyrėjų – bent 150 proc. VDU ir daugiau. Pasiekti, kad daugiau mokytojų ir dėstytojų bei tyrėjų galėtų dirbti pilnu etatu. Stiprinti ugdymo mokslus – steigti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų programą, skirtą tobulinti mokytojų rengimą, ugdymo programų rengimą ir švietimo vadybos įgūdžius. Sukurti tokias programos finansavimo sąlygas, kad į tyrimus būtų privaloma įtraukti užsienio mokslininkus, pažangius mokytojus ir ugdymo mokslų studentus.
Sumažinti administracinio krūvio naštą visų lygmenų ugdymo įstaigose.
Plėsti neformalaus ugdymo krepšelio aprėptį pasiekiant 80 proc. vaikų, lankančių bent vieną neformalaus ugdymo veiklą, rodiklį.
Didinti valstybės investicijų programos švietime apimtis siekiant įveikti atskiruose regionuose aktualią ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo įstaigų trūkumo problemą.
Reaguojant į Covid-19 virusą ir nuotolinį mokymą, Nacionalinė švietimo agentūra turi tuojau pat parengti kelis papildomus bendrojo ugdymo programų variantus: pirmas – ugdymui tik nuotoliniu būdu; antras – ugdymui tuo atveju, kai nuotolinį mokymą reikia derinti su įprastu mokymo procesu klasėje ar mišriu ugdymu.

EKONOMIKA IR INOVACIJOS

Įvesti 0 proc. pelno mokestį reinvestuojamam pelnui nuo 2021 m.
Peržiūrėti Ateities ekonomikos DNR planą iš esmės, atsisakant valstybei ilgalaikės vertės nekuriančių ir su koalicijos programa nesusijusių, netinkamai paruoštų, ar verslo funkcijas dubliuojančių investicijų (pvz., virtualaus oro operatoriaus steigimo). Užtikrinti valstybės investicijų atitikimą ES Žaliojo kurso tikslams.
Pasirašyti susitarimą dėl kasmet didesnės BVP dalies skyrimo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai didinant valstybės ir skatinant privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą su tikslu pasiekti bendrą 3% BVP dalį iki 2030 m.
Per trejus metus iki 15 proc. sumažinti su darbo santykiais susijusį GPM.
Sukurti paskatų ir paramos sistemą verslui, investuojančiam į naujų gamyklų steigimą ir buvusių pramoninių teritorijų zonų atnaujinimą (finansuojant teritorijų užterštumo tyrimus, dengiant išvalymo kaštus ir kt.).
Lengvinti mokesčių administravimą ir mažinti biurokratiją valstybės ir jos institucijų teikiamose paslaugose individualiems asmenims ir verslui.
Sukurti investicijų į startuolius skatinimo planą (vadovaujantis Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir ten veikiančia Seed Enterprise Investment Scheme).
Sukurti kvalifikuotų darbuotojų pritraukimo programą – verslui, kuris kuria aukštos pridėtinės vertės technologijų produktus, (plėsti ir stiprinti „Start-up Visa“), t.y. palengvintą ir greitesnį teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje suteikimą.
Įvesti „žaliąjį koridorių“ MTEP srities paraiškų įvertinimui Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA). MITA privalės įvertinti paraiškas per 10 d. d., išskyrus atvejus, kai reikalingas išorinis ekspertinis vertinimas (dabar MITA įsipareigojusi išvadą pateikti per 2 mėn.).
Palengvinti verslo pradėjimo sąlygas:

Sumažinti minimalų įstatinį UAB ir MB kapitalą nuo 2500 EUR iki 500 EUR.
Nustatyti, kad ūkio subjekto įregistravimas Juridinių asmenų registre, VMI, Sodroje elektroniniu būdu turi trukti daugiausiai vieną darbo dieną (išskyrus atvejus, kai reikalingi specialūs papildomi patikrinimai).
Pirmuosius 2 veiklos metus naujas mikroįmones atleisti nuo mokestinių prievolių.

Mažinti verslo priežiūros naštą ir verslą prižiūrinčių institucijų skaičių – jungti panašią sritį prižiūrinčias, siekiant, kad jos efektyviau ir strategiškiau veiktų, ir naikinti nereikalingas, tokias, kaip Valstybinė kalbos inspekcija. Valstybės mastu įvertinti, ar ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų vykdomos priežiūros funkcijos išlieka aktualios.
Iš naujo nustatyti institucijų, kurios prižiūri ir verslą, tikslus, siekiant, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą, o ne veiktų stabdant visuomenei reikalingas privačias iniciatyvas (visų pirma, taikytina NŽT, VTPSI, KPD, NVSC)
Įtvirtinti privalomą nepriklausomą ex post reguliavimų vertinimą, nustatantį, ar reguliavimas pasiekė numatytus tikslus, ir privalomą reguliavimo pakartotinį svarstymą jį priėmusioje institucijoje.
Sukurti realią priežiūros institucijų vertinimo ir veiklos sistemą, pagal kurią jų veikla būtų privalomai paremta rizikos vertinimu, o ne biurokratiniu vienodu priežiūros taisyklių laikymusi.
Įvertinti šiuo metu verslo patiriamą reguliavimo naštą ir, atsižvelgus į veiklos rizikos lygį, mažos rizikos veikloms reguliavimą panaikinti (mažinti).
Vidutinės ir aukštos rizikos veikloms sukurti inovatyvią automatizuotą sistemą, kurios dėka priežiūros našta nebus juntama.
Įvesti reikalavimą, kad valstybės valdomuose (>50 proc. akcijų) ūkio subjektuose, turinčiuose mažųjų akcininkų, interesų konfliktą galinčių sukelti sandorių (pvz., sandoriais su susijusiais asmenimis) sąlygas peržiūrėtų išorinė institucija.
Numatyti, kad, esant sėkmingai mažųjų akcininkų ieškinio baigčiai, su ieškiniu susijusių ūkio subjektų valdymo organų (valdybos, stebėtojų tarybos) nariai yra automatiškai atšaukiami.
Sutrumpinti įstatymuose numatytų atskirų procedūrų maksimalius terminus tam, kad vidutinė restruktūrizavimo/bankroto procedūros trukmė nuo 2,2 m. sumažėtų iki mažiau nei 12 mėn.
Sukurti ir įgyvendinti automatinį leidimo laikinai gyventi Lietuvoje atnaujinimo (nesant pažeidimų) procesą.
Įteisinti leidimų gyventi studijų pagrindu išdavimą visam studijų laikotarpiui.
Mažinti valstybės valdomų įmonių skaičių, o tų įmonių, kurių neįmanoma privatizuoti, akcijas pradėti listinguoti akcijų biržoje.
Verslo (darbdavio) išlaidų darnaus judumo priemonėms darbuotojams neapmokestinti kaip pajamų natūra.

ŽMOGAUS TEISĖS

Tos pačios lyties partnerystės, suteikiančios šeimos narių teises bei pareigas, įteisinimas.
Inicijuoti Konstitucijos pataisą, leisiančią tos pačios lyties šeimoms sudaryti civilinę santuoką.
Ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Panaikinti diskriminacinę Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą (4.2.16 straipsnis), ribojančią LGBT asmenų saviraiškos laisvę.
Inicijuoti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo, kuriuo bus nustatyti lytinės tapatybės pripažinimo asmens tapatybės dokumentuose kriterijai, pripažinimo tvarka ir teisinės pasekmės, priėmimą.
ES ir valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamuose viešųjų erdvių projektuose ypatingą dėmesį skirti universalaus dizaino principų įgyvendinimui.
Įtvirtinti universalaus dizaino principą, kai visi valstybės lėšomis vystomi projektai yra prieinami skirtingą negalią turintiems asmenims.
Teisės aktuose įtvirtinti terminus, kad būtų numatyta prievolė užtikrinti aplinkos prieinamumą pagal tam tikrus eiliškumo kriterijus: pirmiausiai viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo statiniai, o vėliau ir komercinės srities statiniai. Įvesti stebėsenos ir kontrolės mechanizmus. Numatyti atsakomybę už prieinamumo žmonėms su negalia panaikinimą ir prievolę prieinamumą atstatyti.
Užtikrinti informacinių renginių, tokių kaip konferencijos, politiniai debatai, spektakliai, prieinamumą skirtingą klausos gebėjimą turintiems asmenims. Gestų kalbos vertėjų nemokamą paslaugą išplėsti ir teikti 24x7.
Negalią turintiems asmenims visa apimtimi pritaikyti aukštojo mokslo programas. Taip pat įgyvendinti įtraukųjį ugdymą mokyklose. Plėsti neformalaus švietimo paslaugų tinklą negalią turintiems vaikams, kad būtų sudarytos galimybės pilnai dalyvauti neformaliame švietime (įskaitant būrelius, padedant jiems pritaikyti patalpas ir pan.).
Žmonių su negalia politikoje siekti jų savarankiškumo, didinti užimtumą.
Įteisinti vardų ir pavardžių asmens tapatybės dokumentuose rašybą originalia forma lotyniškais rašmenimis pagrindiniame puslapyje.
Ratifikuoti Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 protokolą (diskriminacijos draudimas).
Priimti Tautinių mažumų įstatymą.
Pakeisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, numatant prieglobsčio prašytojams teisę dirbti.
Panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija.
Parengti Nepilnamečių justicijos įstatymą bei naują Nepilnamečių justicijos programą, ten numatant ir apibrėžiant teisines, socialines ir kitas priemones, padėsiančias sukurti veiksmingą, visa apimančią nepilnamečių justicijos sistemą, orientuotą į prevenciją ir ankstyvąją intervenciją bei paremtą geriausių vaiko interesų principu.
Inicijuoti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, mažinant laisvės atėmimo bausmes už nesmurtinius ir mažiau pavojingus nusikaltimus.
Užtikrinti žmogaus orumą atitinkančias įkalinimo sąlygas ir gerinti įkalinimo infrastruktūrą ir resocializacijos paslaugas nuteistiesiems.
Atsisakyti administracinės atsakomybės už vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą gyvenamųjų namų savininkams.
Nebeskelbti viešai apie prašymo registruoti santuoką padavimo faktą (siekiant užtikrinti asmenų duomenų apsaugą ir teisę į privatų gyvenimą).

SOCIALINĖ APSAUGA

Įteisinti lygiavertės tėvystės principą Civiliniame kodekse, kai po skyrybų vaiko globa padalijama lygiaverčiai abiem tėvams.
Iš esmės peržiūrėti Užimtumo tarnybos veiklą ir procesus, siekti, kad įdarbinimo paslaugos būtų perkamos iš privačių tiekėjų.
Įvesti neperkeliamas tėvystės atostogas, pradedant nuo 2 mėn. neperkeliamo laikotarpio 2021 m. su galimybe šį laikotarpį palaipsniui didinti.
Siekiant tvarumo valstybinio socialinio draudimo srityje susieti įmokas su išmokomis skirtingose draudimo rūšyse. Užtikrinti privataus pensijų kaupimo sistemos tvarumą ir sudaryti paskatas alternatyviems, privatiems, savanoriškiems kaupimo instrumentams kurtis.
Leisti pirmaisiais vaiko priežiūros metais gauti su darbo santykiais susijusių pajamų nemažinant išmokos.
Peržiūrėti socialinės paramos ir socialinių paslaugų teikimą taip, kad jos taikliai pasiektų tuos, kam jų labiausiai reikia.
Inicijuoti socialinių paslaugų katalogo peržiūrą taip, kad jis būtų atliepiantis individualius poreikius.
Peržiūrėti „vaiko pinigų“ paramos taiklumą, konsoliduojant finansinę pagalbą tik toms šeimoms su vaikais, kurios yra prastoje finansinėje padėtyje.
Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais neįgaliųjų įdarbinimo skatinimo priemonės ir (ar) pagalba būtų teikiamos iš vieno fondo, pagal vieną įstatymą ir pagal vienodus principus, nepriklausomai nuo įmonės statuso. Įgyvendinti principą „pinigai seka paskui žmogui“ vietoje dabar esančio „pinigai seka paskui įmonę“.
Įtvirtinti asmeninio asistento paslaugą, skirtą individualizuotai asmeninei ir finansinio konsultavimo pagalbai teikti, kuria būtų sudaryta galimybė neįgaliesiems nepriklausomai gyventi bendruomenėje.
Slaugantiems ir globojantiems artimuosius žmonėms pagerinti sąlygas dirbti vystant socialines paslaugas.
Įvykdyti slaugos ir globos paslaugų reformą apjungiant šias paslaugas ir užtikrinant finansavimą iš vieno šaltinio. Didinant paslaugų bendruomenėje apimtis užtikrinti ilgalaikės slaugos / globos paslaugų prieinamumą.
Skaitmenizuoti žmonių su negalia naudojamas paslaugas.
Plėsti skaitmeninių priemonių ir paslaugų prieinamumą, ugdyti skaitmeninius įgūdžius, ypatingai kaimiškose vietovėse ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų.
Peržiūrėti socialinio būsto politiką taip, kad žmonės nebijotų dirbti, o priešingai – siektų įsidarbinimo ir nebijotų prarasti būsto.
Vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimas, emocinės sveikatos gerinimas. Projektų, panašių į „Senjorų avilys“ Vilniuje plėtra visoje Lietuvoje.
Užtikrinti socialinės reintegracijos paslaugų plėtrą nuteistiesiems.

APLINKOS APSAUGA IR DARNI PLĖTRA

Ateities ekonomikos DNR plano priemonėse įtraukti bioekonomikos (žemės ūkyje, maisto, miško gaminių perdirbimo ir kt.) gamintojų rėmimą ko-finansuojant investicijas į aukštos pridėtinės vertės produktų grandines, siekiant užtikrinti, kad galutiniai produktai būtų gaminami Lietuvoje.
Peržiūrėti taršių medžiagų apmokestinimą: kombinuotas pakuotes apmokestinti ne pagal vyraujančią medžiagą, o kaip neperdirbamas pakuotes ir kt.
Didinti akmens anglies akcizą, kad ši tarši kuro rūšis taptų nebepatrauklia. Tęsti stojimo į Akmens anglies atsisakymo aljansą procedūrą.
Visiškai atsisakyti dyzelino akcizų lengvatų ūkininkams
Peržiūrėti automobilių taršos mokesčio principus – taikyti ne pagal registraciją, bet pagal naudojimą (pvz., techninių apžiūrų metu)
Peržiūrėti pakuočių atliekų mokesčio dydį ir reglamentavimą – užtikrinant didesnę atsakomybę savivaldai bei motyvaciją, finansavimą ir didesnę atsakomybę tvarkymo organizacijoms.
Peržiūrėti kelių mokestį – taikyti ne už naudojimo laiką, bet už nuvažiuotus kilometrus.
Skirti investicijas aplinkosaugos skaitmenizavimui jau 2021 m. – (a) susitelkiant į automatizuotą duomenų apie gamtos resursų naudojimą rinkimą, (b) surinktų duomenų valstybinę kontrolę ir atvėrimą visuomenei, (c) skaitmenizuotą nuotekų sistemų analizę, (d) automatizuotą ūkio subjektų tikrinimo planą sudarymą, (e) esamų duomenų bazių integravimą, funkcionalumo tobulinimą.
Įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas – nustatyti ir įteisinti priemones, kad, nustačius didesnę nei leistina taršą, ji būtų nedelsiant nutraukta; patikslinti žalos aplinkai apskaičiavimo principus ir kt.
Inicijuoti naujų užstato sistemų susikūrimą, įtraukiant ir kitas plastiko, stiklo, metalo pakuotes, tekstilę, padangas, mašinų alyvą.
Dėvėtų padangų perdirbimo klausimą spręsti šalies mastu. Papildyti STR, kad kelių, gatvių, takų asfaltavimui galima būtų naudoti perdirbtų dėvėtų padangų granules.
Užtikrinti natūralių buveinių apsaugos tolygią plėtrą, atsižvelgiant į ES žaliajame kurse įvardintus tikslus bent 30% šalies teritorijų užtikrinti saugomų teritorijų statusą; tuo pačiu inicijuoti ir patvirtinti susitarimą dėl kompensacijų žemės savininkams užtikrinant veiksmingą saugomų teritorijų statusą. Užbaigti Natura 2000 tinklo steigimą.
Peržiūrėti tiesioginių išmokų ūkininkams mechanizmą, numatant, kad jos būtų skiriamos tik už aplinkosauginių ir socialinių tikslų įgyvendinimą. Tiesioginių išmokų skirstymas turėtų tapti bendra Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų sritimi.
Iš valstybės bendrojo plano objektų išbraukti Klaipėdos išorinio uosto projektą, kol nebus paruoštas toks projektas, kuris finansiškai ir aplinkosaugos prasme būtų vertinamas teigiamai.
Uždrausti kailinių žvėrelių fermas.
Išskirtiniais atvejais, tankiai urbanizuotose miestų teritorijose įtvirtinti žemės sklypo želdiniams paėmimo visuomenės poreikiams galimybę. Tai daryti tik tuo atveju, jei aplinkinėse teritorijose nėra įmanoma užtikrinti būtinos želdynų normos.
Esmingai keisti nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą, nustatant aiškesnius paveldo objektų ir jų apsaugos zonų nustatymo ir jų apsaugos kriterijus, rodiklius ir atsakomybes, numatant kompensavimo į kultūros paveldo apsaugą investuojantiems asmenims mechanizmą ir skiriant tam adekvatų finansavimą, pakeisti KPD tikslų supratimą iš draudžiančių ir ribojančių, į padedančius, konsultuojančius, ir atsakingus už paveldo įveiklinimą, o jei reikia riboti – tai daryti pagrįstai ir nuspėjamai.
Nustatyti maksimalius, o ne minimalius automobilių stovėjimo vietų prie naujų pastatų reikalavimus (taip daro kitos Europos šalys, siekdamos mažinti automobilių skaičių), esant galimybei susisiekti kitomis priemonėmis (pvz., viešuoju transportu).
Statybos leidimo dėl investicijų plėtros miestuose trukmė turi būti terminuojama per 36 mėn. Praėjus 36 mėn., statybos leidimui gauti reikalingos sprendinių suderinimo procedūros turi būti atliekamos iš naujo, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad nuotoliniu būdu vykę susirinkimai dėl teritorijų planavimo dokumentų ir projektinių pasiūlymų viešinimo sutraukė daugiau vietinių bendruomenių, buvo sulaukta daugiau visuomenės nuomonių, vyko konstruktyvesnė diskusija, numatyti galimybę visais atvejais viešinimą atlikti nuotoliniu būdu, ne tik ekstremalios situacijos metu uždraudus renginius.
Keisti higienos normas, susijusias su triukšmo, taršos ir insoliacijos reglamentavimu ir neleidžiančias darniai plėtoti miestų, taikant istorijos bėgyje patvirtintus ir pasaulyje pripažintus viešų ir privačių erdvių atskyrimo, socialinių veiklų ir paslaugų koncentravimo gatvės erdvėje, savo kiemu besirūpinančios bendruomenės formavimo, darnaus judumo, savitumo išsaugojimo (perimetrinis užstatymas) principus.
Peržiūrėti Statybos techninius reglamentus ir higienos normas, siekiant kad jos atitiktų šiuolaikišką gyvenimą, darnią plėtrą, asmeninės nuosavybės gerbimą ir asmens apsisprendimo platesnes galimybes, labiau koncentruotis į kaimynų, o ne paties savininko apsaugą, ir būtų atsisakyta sovietinio stiliaus perbiurokratizavimo.
Nacionalinių architektūros politikos gairių suformavimas ir priėmimas – architektūra turi tapti nacionalinės politikos dalimi, su apibrėžtomis vertybėmis, prioritetais, vystymo kryptimis, nacionaliniais ir tarptautiniais siekiais, numatytomis priemonėmis ir terminais tam įgyvendinti.
Užtikrinti, kad administracinė, kvalifikacinė ir kita formalioji statybos leidimų patikra ir kontrolė būtų įtvirtinta, kokybiškai ir greitai atliekama VTPSI, o architektūrinis ir urbanistinis vertinimas paliktas savivaldybėms. Architektūros kokybė ir kontekstualumas turi tapti realūs vertinimo kriterijai.
Užtikrinti, kad VTSPI dirbtų ginant viešą interesą ir darnią plėtrą, o ne formalų biurokratinių taisyklių laikymąsi, trukdantį šiems tikslams.

SAVIVALDOS STIPRINIMAS

Pakeisti GPM netekčių kompensavimo savivaldybėms formulę, kad valstybės biudžetui tektų 80 procentų GPM netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių biudžetai nuostolius dėl GPM mažinimo dalijasi per pusę, tačiau tokia proporcija – neteisinga, nes visų savivaldybių savarankiški biudžetai yra apie šešis kartus mažesni už valstybės biudžetą.
Nustatyti, kad NT mokestis už gyvenamąjį būstą tektų savivaldybių biudžetams.
Inicijuoti savivaldybių skolos ir skolinimosi limito pakeitimą, palengvinti Savivaldybių skolinimąsi investiciniams projektams.
Įstatymu patvirtinti ir sureguliuoti infrastruktūros plėtros mokesčius.
Įsteigti fondą, kurio lėšomis finansiškai remti savivaldybių ir privataus verslo iniciatyvas miestų pramoninių teritorijų atnaujinimui ir konversijai, taip pat užterštų teritorijų valymui.
Valstybinės žemės naudojimo klausimus perduoti spręsti savivaldybėms, įskaitant laisvos žemės administravimą, sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. Nacionalinę žemės tarnybą likviduoti.
Identifikuoti bent 5 esmines sritis, kur atsakomybė būtų perduota savivaldybėms (panašiai kaip 2011 metais socialinių išmokų funkcija, o pačių išmokų po reformos vėl išaugintą centralizuotą reguliavimą atšaukti).
Siekiant užkirsti netolygumus svarstant biudžetą, svarstant finansavimo klausimus atskirose Lietuvos vietose vykstantiems projektams visada teikti lyginamąją analizę apie analogiškų poreikių buvimą (su objektyviai išmatuojamais rodikliais) visoje šalyje.
Siekiant kuo didesnio savivaldybių įsitraukimo, skaidrumo valstybės investicijų planavime ir investicijų efektyvumo, bendradarbiauti su savivaldybėmis, įtraukiant jas į naujojo periodo PFSA rengimus ir investicijų planavimą.
Numatyti galimybę Savivaldybės turtą nuomoti ilgesniam nei 10 metų terminui, kai į turtą yra investuojama. Taip pat sudaryti galimybes Savivaldybės turtą nuomoti/suteikti panaudai lankstesne tvarka, kad atitiktų Savivaldybės poreikius/interesus.
Atsisakyti nustatytų įstatyme privalomų seniūnijų funkcijų ir suteikti teisę dėl seniūnijų veiklos savivaldybių taryboms spręsti pačioms, atsižvelgiant į teritorijos ypatumus.
Sudaryti sąlygas savivaldybių administracijų pareigūnams nutempti nenaudojamas transporto priemones bendro naudojimo transporto priemones, taip pat, kaip ir policijai pareigūnams, leisti priverstinai nuvežti transporto priemones, kai jos pastatytos pažeidžiant KET reikalavimus, taip pat įgyvendinti kitas teisės normas, aktualias savivaldos sklandžiam funkcionavimui ir žmonių sugyvenimui.
Palaikyti ir atnaujinti derybas dėl Nacionalinio stadiono statybų Vilniuje.
Atšaukti Lukiškių aikštės įstatymą ir lydinčius teisės aktus.
Tęsti ministerijų ir valstybės įstaigų iškėlimą iš Vilniaus miesto centro.
Nustatyti, kad PVM nėra apmokestinami socialinės, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros paskirties objektų rangos darbai, jei darbai finansuojami išimtinai iš valstybės/savivaldybės biudžeto.

VIDAUS REIKALAI IR VALSTYBĖS TARNYBA

Atsisakyti paramos būstą perkantiems regionuose. Šiai paramai skiriamas lėšas nukreipti į susisiekimo gerinimą regionuose: asfaltuojant kelius, plečiant viešojo transporto ir keleivių vežimą geležinkeliais, ir kt.
Užtikrinti, kad iki 2024 m. visos valstybės ir savivaldybių paslaugos būtų teikiamos elektroniniu būdu.
Sukurti skaitmeninės transformacijos vadovo (angl. Chief Digital Officer) pareigybę viešojo sektoriaus institucijose.
Atlikti pilną valstybės turto vertinimą ir optimizuoti valstybės valdomą turtą, perduodant ar parduodant jį aktyviam naudojimui rinkoje.
Valstybės tarnautojų konkursų organizavimą perduoti įstaigoms, į konkursus įtraukiant VTD atstovus – pagreitės konkursų procedūros, įstaigos pačios galės atsirinkti specialistus.

SVEIKATOS APSAUGA

Privačiam medicinos sektoriui sudaryti tas pačias galimybes veikti, kaip ir valstybiniam, t. y. turėti tokias pat galimybes teikti paslaugas ir gauti apmokėjimus iš Valstybinės ligonių kasos.
Sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms teikti visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos ir socialines paslaugas ir gauti už tai finansavimą.
Sutvarkyti E. Sveikatos sistemą, kad ji veiktų sklandžiai ir būtų patogi vartotojui. Diegti sveikatos apsaugos inovacijas (health-tech).
Keisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas, atsisakant neribotos embrionų saugojimo prievolės.
Panaikinti reikalavimą atlikti ir kompensuoti nevaisingumo gydymo procedūras tik susituokusioms poroms.
Parengti ir patvirtinti embrionų ir lytinių ląstelių donorystės programą.
Brangios medicininės įrangos pirkimas neturi būti galimas prieš tai neatlikus kaštų ir naudos analizės.
Užtikrinti į sveikatą, o ne bausmę orientuotą narkotikų politiką – dekriminalizuoti mažo kiekio (pagal tarptautines gerąsias praktikas) psichiką veikiančių medžiagų turėjimą be tikslo platinti.
Užtikrinti priklausomybės ligų gydymo moderniais vaistais ir kitais mokslu pagrįstais metodais, bei žalos mažinimo paslaugų plėtrą visoje šalies teritorijoje iki PSO rekomenduojamos efektyvios aprėpties.
Užtikrinti, kad būtų įgyvendinama Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa.
Užtikrinti pakankamą biudžeto dalį psichikos sveikatos sektoriaus pertvarkai ir paslaugų plėtrai.
Įteisinti kanapės augalo ir jo produktų panaudojimą medicinos tikslais.
Pašalinti įstatyminius barjerus, sukeliančius prielaidas psichikos ligų stigmatizacijai.
Panaikinti draudimą parduoti pilstomus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 proc. parduodamiems parodose, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose.

UŽSIENIO POLITIKA

Nedelsiant pradėti referendumo dėl daugybinės pilietybės pasirengimo darbus.
Panaikinti administracinę atsakomybę už nepranešimą apie kitos pilietybės įgijimą.
Aktyviai palaikyti Taivano nepriklausomybės pripažinimo ir valstybingumo stiprinimo siekius.
Įsipareigoti užsienio politiką grįsti liberaliosios demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, teisės viršenybės ir žiniasklaidos nepriklausomumo principais.

KRAŠTO GYNYBA

Įvesti realiai veikiančią alternatyvią karo tarnybą.
Integruoti LŠS į Lietuvos teritorinę gynybą ir rezervo struktūrą. Užtikrinti reikalingas priemones šioms funkcijoms vykdyti.
Užtikrinti LŠS galimybes rengti šaulius ginkluotai valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui, o ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime, ir prisidėti prie savanoriško Lietuvos Respublikos piliečių karinio rengimo. Numatyti šiems LŠS uždaviniams tinkamą finansavimą bei materialinių priemonių (ginklai, šaudmenys, transportas, etc.) suteikimą. Susieti LŠS finansavimą (Valstybės dotaciją) su Lietuvos gynybos biudžetu.
Stiprinti pajėgumus ir plėtoti bendradarbiavimą su JAV ir kitais partneriais atremiant kibernetines grėsmes per Lietuvoje esantį Regioninį kibernetinio saugumo centrą.
Pasirengti ir ateityje skirti 2.5 % BVP gynybos finansavimui.

KULTŪRA

Skirti daugiau dėmesio lietuvių kalbos tyrimams, tarmių ir akcentų studijoms. Valstybinę kalbos inspekciją uždaryti.
Kultūros sektoriaus programas integruoti į švietimo sistemą, plečiant Kultūros paso ar panašiu principu veikiančią alternatyvią programą, užtikrinant, kad siūlomos programos būtų kokybiškos ir įvairios (įvairių sričių ir žanrų).
Planuojant kultūros biudžetą, prioritetą skirti turiniui, o ne pastatų išlaikymui. Skatinti valstybines kultūros įstaigas bent dalį lėšų užsidirbti pačioms.
Iš esmės peržiūrėti kultūros sektoriaus finansavimą, nustatant aiškius lėšų skirstymo kriterijus ir užtikrinant proceso skaidrumą.
Iki 2024 m. kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pastatyti Nacionalinę koncertų salę

Ketvirtadienį Liberalų sąjūdis išskyrė tikslus, kuriuos sieks įtraukti į koalicijos sutartį. Tai – siekis gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumažinti iki 15 proc., įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, visų lotyniškų raidžių naudojimą asmenvardžiuose. Taip pat – noras pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vylėsi, kad koalicijos sutartis bus suderinta kitos savaitės pradžioje.